Bristolio universiteto mokslininkai pristatė vieną iš išsamiausių ir niūriausių mūsų planetos ateities scenarijų. Tyrimas, publikuotas žurnale „Nature Geoscience“, remiasi superkompiuteriniais modeliavimais ir pateikia aiškią išvadą: maždaug po 250 milijonų metų Žemė taps visiškai netinkama gyvybei, o visus žinduolius – įskaitant žmones – pražudys vadinamasis „trigubas smūgis“: ekstremali karščio banga, vėlesnis staigus atšalimas ir visiškai pakitęs planetos klimatas.
Tyrėjai aiškina, kad toks scenarijus vystytųsi etapais, o kiekvienas jų – mirtinas dabartiniams planetos gyventojams.
1 etapas: superkontinento susidarymas ir mirtinas karštis
Pagrindinis niūrios prognozės veiksnys – Pangea Ultima, būsimas superkontinentas, kuriam susivienys visi dabartiniai žemynai. Susidūrus plokštėms staigiai išaugs vulkaninis aktyvumas, o į atmosferą bus išmesta milžiniški kiekiai CO₂ ir kitų šiltnamio efektą stiprinančių dujų.
Mokslininkų skaičiavimai rodo:
- pasaulio temperatūra pakils iki 40–50 °C,
- karščio banga bus galingesnė už bet kokius žmonijos sukeltus pokyčius,
- žinduolių termoreguliacinės galimybės nebeatlaikys tokios kaitros.
Ši fazė bus pirmoji masinio išnykimo banga.
2 etapas: staigus, nenuspėjamas atvėsimas
Kai planeta patirs didžiausią karščio piką, modeliai prognozuoja priešingą efektą – drastišką atvėsimą, primenantį ankstesnių superkontinentų formavimosi istoriją.
Šis atšalimas sukels pavojingą reiškinį – išeminę nekrozę. Šaltis sukels kraujagyslių susitraukimą, organizmai nebegalės palaikyti kraujotakos ir žūs.
Net tie žinduoliai, kurie išgyventų mirtiną karštį, neatsilaikytų prieš staigų pasaulinį atšalimą.
3 etapas: planeta, kurioje žinduoliai nebegali egzistuoti
Pasak mokslininkų, galutinis sudėtingų geologinių ir klimato procesų rezultatas būtų Žemė, netinkama bet kokiai šiltakraujei gyvybei.
Tai nebūtų vien tik dėl oro sąlygų – pasikeistų atmosferos sudėtis, drėgmės lygis, vandenynų chemija ir net dienos-nakties temperatūrų amplitudė.
Ką tai reiškia mums šiandien?
Nors tyrėjai kalba apie įvykius, kurie nutiks tik po 250 milijonų metų, jie pabrėžia, kad dabartinė klimato krizė – ne mažiau svarbi. Jungtinė autorė, dr. Eunice Law, aiškiai įvardija, jog žmonija jau dabar patiria:
- pavojingas karščio bangas,
- klimato ekstremumus,
- spartų aplinkos blogėjimą.
Jos teigimu, siekis kuo greičiau pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį – būtinas, jei norime užtikrinti sąlygas išlikti dabartinėms ir būsimoms kartoms.
Išvada
Tyrimas iš esmės žvelgia į tolimą ateitį, tačiau jo žinutė labai žemiška: mūsų veiksmai šiandien nulems, kiek ilgai Žemė išliks tinkama gyvybei dabartiniais mastais.
Geologiniai procesai neišvengiami, tačiau klimato kaitą, priešingai nei superkontinentų judėjimą, galime paveikti jau dabar.
Šaltinis: https://www.nature.com/articles/s41561-023-01259-3
