Rusijos laboratorijose vykstantys eksperimentai rodo neraminančią tendenciją – tradicinius dronus gali pakeisti gyvi, lustais valdomi balandžiai, gebantys prasiskverbti pro bet kokią oro erdvę nepastebėti. Tai viena iš keisčiausių, bet kartu ir pavojingiausių Šaltojo karo XXI amžiaus atmainų.
Gyvi dronai: Rusija pereina nuo metalo prie biologinių šnipų
Kaip skelbia „Techspot“ ir šaltiniai žvalgybos bendruomenėje, Rusijos gynybos struktūros finansuoja projektą, kuriame balandžiams atliekamos neurochirurginės procedūros, o jų smegenyse įmontuojami mikroįrenginiai, panašūs į „Neuralink“.
Tikslas – sukurti vadinamuosius „biodronus“, kuriuos operatoriai galėtų valdyti nuotoliniu būdu:
- nurodyti tikslią skrydžio kryptį;
- keisti aukštį ir greitį;
- vykdyti žvalgybines komandas tarsi pilotuojamas dronas.
Tokie paukščiai, būdami visiškai „natūralioje aplinkoje“, tampa praktiškai nematomi radarams ir nesukelia jokio triukšmo – priešingai nei įprasti dronai.
Kodėl balandžiai yra idealūs šnipai?
Skirtingai nei dronai, biologiniai nešėjai turi kelis pranašumus:
- radarai jų nefiksuoja, nes tai gyvas organizmas;
- GPS trikdžiai nedaro įtakos – paukštis skraido natūraliai;
- jie nesukelia jokio įtarimo net tankiai apgyvendintose vietovėse;
- gali nešti mikro kameras, sensorinius įrenginius, cheminius ir biologinius detektorius;
- gali skristi šimtus kilometrų be įkrovimo.
Tai daro juos itin pavojingu įrankiu:
Įprasto miesto balandžio niekas neišskiria iš minios, bet būtent tai jį paverčia tobulu šnipu.
Laboratoriniai bandymai: tikslas – kuo mažesnis mirtingumas
Žvalgybos šaltiniai teigia, kad bandymai vyksta aukšto slaptumo laboratorijose, o pagrindiniai tyrimų tikslai:
- sumažinti implanto dydį;
- prailginti baterijos veikimą;
- optimizuoti neuroelektrinius signalus;
- sumažinti paukščių žūtį eksperimento metu.
Tai rodo, kad projektas nėra vien fantazija – tai ilgalaikė, kryptinga programa, kuriai skiriamas realus biudžetas.
Etiniai ginčai: „kibernetiniai paukščiai“ peržengia ribas
Gyvūnų teisių organizacijos jau skambina pavojaus varpais. Neurochirurginiai eksperimentai su sąmoningais gyvūnais ir jų elgesio kontrolė laikoma:
- žiauria,
- neetiška,
- tarptautines konvencijas pažeidžiančia praktika.
Tačiau atrodo, kad Rusijai tai nerūpi. Istoriniai precedentai jau buvo – prisiminkime CŽV projektą „Acoustic Kitty“. Tačiau dabartinis technologinis lygis gerokai peržengia tuometines ribas.
Strateginės pasekmės: šnipinėjimo taisyklės gali pasikeisti visam laikui
Jeigu toks „kiborgo balandžio“ projektas būtų pritaikytas praktikoje ir masiškai gaminamas, pasekmės būtų didžiulės:
- priešininkų oro gynybos sistemos taptų praktiškai bejėgės;
- miestai galėtų būti nuolat sekami iš oro nenaudojant jokios technikos;
- būtų sukurtas milžiniškas biologinis žvalgybos tinklas, kurio neįmanoma aptikti;
- kibernetinės ir fizinės žvalgybos ribos susilietų.
Vakarų žvalgybos agentūros ir NVO jau reiškia susirūpinimą dėl galimo:
- biologinių agentų naudojimo;
- tarptautinės teisės pažeidimų;
- biologinių organizmų militarizavimo.
Ar tai realus pavojus, ar dar viena propagandinė migla?
Kol kas projekto detalės – visiškoje paslaptyje. Neatmetama galimybė, kad dalis nutekintos informacijos gali būti:
- dezinformacija;
- psichologinė operacija;
- technologinė „baidyklė“, skirta atgrasyti Vakarus.
Bet taip pat tiesa, kad Rusija jau seniai dirba ties neurotechnologijomis ir netradicinėmis karinėmis sistemomis. Todėl šis projektas – nebūtinai iš fantastikos srities.
Išvada paprasta: jei šis projektas realus, jis gali iš esmės pakeisti tai, kaip ateityje suprasime šnipinėjimą. O šiandienos miesto balandis gali būti ne tik eilinis paukštis, bet ir nematomas stebėtojas, skrendantis ten, kur metaliniai dronai niekada negalėtų patekti.
Šaltinis: https://www.techspot.com/news/110457-russia-testing-brain-implanted-pigeons-remote-controlled-biodrones.html
