Vis daugiau Lietuvos vairuotojų pripažįsta, kad viena iš modernių automobilių technologijų juos tiesiog varo iš proto. Tai – „Start/Stop“ sistema, automatiškai išjungianti variklį sustojus prie šviesoforo, spūstyje ar stovėjimo metu. Nors idėja skamba ekologiškai, realybėje daugelis vairuotojų ją laiko trikdžiu ir net įtarinėja, kad ji pagreitina variklio susidėvėjimą.
Tačiau specialistai įspėja: visam laikui išjungti šią sistemą – bloga mintis, kuri gali baigtis ne tik gedimais, bet ir teisinėmis, finansinėmis problemomis bei panaikinta automobilio garantija.
Kodėl „Start/Stop“ taip erzina vairuotojus?
Skundai visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje – identiški:
- automobilis užsiveda lėčiau,
- sistema erzina spūstyse,
- vairuotojai jaučiasi tarsi „tampomi“ nuolatinių variklio įjungimų/išjungimų,
- kyla baimė dėl variklio ilgaamžiškumo.
Ir iš dalies tai pagrįsta. Olandijos Karališkasis automobilių klubas (ANWB) patvirtino: moderniuose varikliuose iš tiesų dažniau dėvisi alkūninio veleno pagrindiniai guoliai, nes kiekvieno sustojimo metu alyvos plėvelė trumptam išnyksta. Užvedimo momentu metalas su metalu kontaktuoja stipriau nei važiuojant – tai padidina mikro susidėvėjimą.
ADAC ekspertai taip pat išaiškino mechanizmą:
užgesinus variklį, alyva nusėda žemyn, o kritiniu užvedimo momentu apsauga būna silpnesnė.
Dėl to daug vairuotojų ieško būdų sistemą apeiti ar net užblokuoti specialiomis jungtimis bei programėlėmis.
Kodėl visam laikui išjungti „Start/Stop“ – pavojinga?
1. Automobilis gali prarasti tipo patvirtinimą
Gamintojas homologaciją atlieka su įjungta sistema. Jei ji išjungiama:
- automobilio emisijų rodikliai nebeatitinka dokumentų,
- transporto priemonė techniškai tampa neatitinkanti reikalavimų.
Tai ypač svarbu naujesniems automobiliams, kurių emisijų klasės yra griežtai reglamentuotos.
2. Gali kilti teisinių pasekmių
Kai kuriose ES šalyse (pvz., Vokietijoje) fiksuoti atvejai, kai nuolatinis sistemos išjungimas laikomas neteisėta modifikacija.
Kodėl? Todėl kad:
- automobilis tampa mažiau aplinkai draugiškas,
- faktinės CO₂ emisijos padidėja,
- gali būti laikoma, kad vairuotojas „apeina“ emisijų mokesčius.
Nors Lietuvoje tai kol kas nėra griežtai baudžiama, ateityje įvedus CO₂ apmokestinimą tokios modifikacijos gali tapti problematiškos.
3. Rizika prarasti gamintojo garantiją
Bet kokie programinės įrangos pakeitimai ar moduliai, kurie blokuoja „Start/Stop“, gali būti laikomi neleistinu įsikišimu į automobilio valdymo sistemas.
Gamintojai tokiu atveju turi teisę:
- atsisakyti garantinio remonto,
- netaikyti garantijos varikliui, starteriui ar akumuliatoriui.
Tai gali kainuoti tūkstančius.
Ironiška, bet išjungdami sistemą – padarote automobilį mažiau saugų
Nemažai automobilių turi susietas sistemas, kur emisijų ir energijos valdymas susijęs su:
- rekuperacija,
- akumuliatoriaus valdymu,
- alternatoriaus darbiniu režimu.
Išjungus „Start/Stop“, visa energijos ekonomijos grandinė pradeda veikti kitaip, o tai ilgainiui gali apkrauti akumuliatorių ir starterį labiau, nei numatyta gamintojo.
O ką daryti, jei sistema jus varo iš proto?
ADAC ir ANWB ekspertai siūlo paprastą, praktišką sprendimą:
- išjunkite ją tik konkrečiai kelionei, paspausdami mygtuką salonuose.
- nelaikykite išjungimo nuolatiniu.
Daug šiuolaikinių modelių leidžia koreguoti jautrumą, pavyzdžiui:
- sistema reaguoja tik po ilgesnio stovėjimo,
- neveikia esant labai mažai temperatūrai,
- neveikia, jei akumuliatorius nusilpęs.
Todėl verta pasitikrinti automobilio instrukciją – gamintojai dažnai siūlo daugiau galimybių, nei vairuotojai žino.
Išvada: „Start/Stop“ gali erzinti, bet išjungti ją visam laikui – rizikinga ir brangu
Variklio susidėvėjimas dėl sistemų yra minimalaus lygio, palyginti su realiomis pasekmėmis, kurias gali sukelti nuolatinis sistemos blokavimas.
Techninės, teisinės, finansinės ir garantijos problemos – daug rimtesni pavojai nei trumpas nepatogumas spūstyje.
Todėl ekspertai griežtai rekomenduoja: sistemą išjungti tik tada, kai tai būtina – bet niekada ne visam laikui.
