Rami telekomunikacijų istorijos akimirka virto ryšių revoliucija, kuri pakeitė telefonus, kultūrą ir galiausiai – skaitmeninę ekonomiką. 1992 m. gruodžio 3 d. paprasta tekstinė žinutė su užrašu „Linksmų Kalėdų“ tapo istoriniu pasaulinio bendravimo etapu.
Neilas Papworthas, tuomet 22 metų inžinierius, žinutę išsiuntė iš savo kompiuterio į „Vodafone“ generalinio direktoriaus Richardo Jarviso telefoną „Orbitel 901“. Papworthas tuo metu dirbo „Vodafone UK“ trumpųjų žinučių centre, kuris buvo buvusios „Sema Group Telecoms“ dalis. Jis tą akimirką laikė įprastu darbo patikrinimu, o ne istoriniu pasiekimu.
„Tuo metu tai neatrodė svarbu“, – 2017 m. interviu CBC prisiminė jis. – „Tą dieną tiesiog atlikau savo darbą ir tikrinau, ar veikia mūsų programinė įranga, su kuria dirbome metus.“
Kaip atsirado SMS
SMS idėja buvo sumanyta dar kelerius metus prieš išsiunčiant pirmąją žinutę. 1984 m. šią koncepciją Kopenhagoje vykusioje konferencijoje pasiūlė suomių inžinierius Matti Makkonenas. Po metų Friedhelmas Hillebrandas iš „Deutsche Telekom“, išstudijavęs žmonių kasdienes tekstines žinutes, pasiūlė 160 simbolių ribą. Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI) pradėjo kurti oficialius standartus iki 1991 m., o pirmoji žinutė Jungtinėje Karalystėje buvo išsiųsta kitais metais.
Tuo metu mobiliojo ryšio technologijos perėjo nuo analoginių prie skaitmeninių GSM tinklų. Kadangi telefonai dar neturėjo klaviatūrų, Papworthas žinutę išsiuntė kompiuteriu. Jarvis ją gavo per kalėdinį vakarėlį.
Netrukus Papworthas gavo renginio organizatorių patvirtinimą, kad bandymas buvo sėkmingas. Ankstyvosios SMS žinutės buvo koduojamos 7 bitų formatu ir siunčiamos per SMS centrus, kuriuose žinutės buvo saugomos ir persiunčiamos tuomet, kai telefonai vėl atsirasdavo ryšio zonoje.
„Nokia“ padėjo SMS žinutėms tapti masiniu reiškiniu. 1994 m. bendrovė išleido telefoną, leidžiantį vartotojams siųsti ir gauti žinutes. Iš pradžių diegimas vyko lėtai dėl didelių telefonų kainų ir operatorių dėmesio balso paslaugoms. Tačiau dešimtojo dešimtmečio pabaigoje SMS tapo itin populiarios tarp jaunimo.
Nuspėjamasis teksto įvedimas T9 gerokai palengvino rašymą, o išankstinio mokėjimo planai atpigino žinučių siuntimą. Vėliau operatoriai leido siųsti žinutes tarp skirtingų tinklų, o tai pagreitino plačią jų plėtrą. Iki 2001 m. vasario Jungtinės Karalystės vartotojai siųsdavo apie milijardą SMS per mėnesį.
Tuomet žinučių kaina siekė net 10 pensų, tad ši paslauga generavo didžiules telekomunikacijų pajamas. Iki 2010 m. Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga pranešė, kad kasmet visame pasaulyje siunčiami trilijonai žinučių. SMS tapo pasauliniu kultūriniu įpročiu, iš kurio kilo tokios santrumpos kaip LOL ir BRB.
Perėjimas prie naujų programų
Laikui bėgant susirašinėjimas smarkiai išsiplėtė ir neapsiribojo vien SMS žinutėmis. Tokios programos kaip „WhatsApp“, „Telegram“ ir „Viber“ leido nemokamai siųsti beveik neriboto ilgio žinutes su nuotraukomis, jaustukais ir šifravimu. Išmaniesiems telefonams tapus masiniu reiškiniu, SMS populiarumas po 2012 m. ėmė sparčiai mažėti.
2021 m. originali žinutė „Linksmų Kalėdų“ vėl atsidūrė dėmesio centre – „Vodafone“ pirmąją SMS žinutę pardavė aukcione kaip nepakeičiamą žetoną (NFT). Skaitmeninis artefaktas buvo parduotas už 107 000 eurų (124 000 JAV dolerių). Pirkėjas taip pat gavo skaitmeninį rėmelį žinutei rodyti. Gautas lėšas „Vodafone“ paaukojo JT pabėgėlių agentūrai.
Nors SMS žinutės šiandien naudojamos rečiau, jų atsiradimo akimirka vis dar laikoma vienu svarbiausių skaitmeninės komunikacijos lūžio taškų.
