NASA astronomai trečiadienį perspėjo, kad pusės milijono palydovų, kuriuos žmonija planuoja paleisti į Žemės orbitą artimiausiais metais, skleidžiama šviesa gali sugadinti beveik visas kosminių teleskopų nuotraukas. Mokslininkai jau seniai nerimauja dėl to, kaip augančių palydovų žvaigždynų šviesos tarša kelia grėsmę tamsiam dangui, matomam iš Žemės.
Naujame žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime pirmą kartą įvertinta, kaip didžiulis palydovų skaičius galiausiai gali patekti į visatą tyrinėjančių teleskopų matymo lauką. Tyrime pažymima, kad nuo 2019 m. žemojoje Žemės orbitoje esančių palydovų skaičius išaugo nuo maždaug 2000 iki 15 000 – daugelis jų yra milijardieriaus Elono Musko interneto tinklo „Starlink“ dalis.
Tačiau tai tik nedidelė dalis to, kas laukia ateityje.
Tyrime teigiama, kad jei visi dabartiniai palydovų paleidimo planai bus įgyvendinti, iki 2030-ųjų pabaigos aplink Žemę skries 560 000 palydovų. Tai kelia „labai rimtą grėsmę“ kosminiams teleskopams, naujienų agentūrai AFP sakė pagrindinis tyrimo autorius Alejandro Borlaffas iš NASA Ames tyrimų centro Kalifornijoje. Mokslininkai sumodeliavo, kaip toks palydovų kiekis paveiktų keturis kosminius teleskopus.
Paaiškėjo, kad nuo palydovų atspindėta šviesa paveiks 96 % NASA SPHEREx teleskopo, Europos kosmoso agentūros planuojamo ARRAKIHS teleskopo ir Kinijos planuojamo Xuntian teleskopo vaizdų. Hablo teleskopas, kurio matymo laukas siauresnis, nukentės mažiau – apie trečdalis jo vaizdų gali būti iškraipyti. Tai gali turėti įtakos įvairiems moksliniams tyrimams.
„Įsivaizduokite, kad bandote rasti asteroidus, kurie gali kelti pavojų Žemei“, – sakė Borlaffas.
„Dangumi skrendantis asteroidas atrodo lygiai taip pat kaip palydovas… labai sunku pasakyti, kuris iš jų gali būti išties pavojingas“, – pridūrė jis.
Kai kuriems kosminiams teleskopams, pavyzdžiui, garsiajai Jameso Webbo observatorijai, ši problema neaktuali, nes jie yra stabiliame taške už 1,5 mln. km nuo Žemės – vadinamajame antrajame Lagranžo taške.
„Ryškus kaip ryškiausia žvaigždė“
Vienas iš galimų sprendimų būtų palydovus išdėstyti žemiau nei kosminių teleskopų aukštis, tačiau, tyrimo autorių teigimu, tai gali turėti neigiamą poveikį Žemės ozono sluoksniui. Paprastesnis sprendimas – paleisti mažiau palydovų.
Vis dėlto dėl didžiulės konkurencijos tarp palydovinio interneto bendrovių ir sparčiai augančio dirbtinio intelekto poreikio tai yra mažai tikėtina. Pasak Borlaffo, beveik trys ketvirtadaliai šiuo metu orbitoje esančių palydovų yra Musko „Starlink“ tinklo dalis.
Tačiau tyrime prognozuojama, kad po kelių dešimtmečių „Starlink“ sudarys tik apie 10 % visų palydovų, nes konkurentai aktyviai kurs savo žvaigždynus. Tuo tarpu įmonės gali padėti mokslininkams teikdamos duomenis apie savo palydovų vietą, orientaciją ir atspindžio charakteristikas.
Kita problema – sparčiai didėjantis palydovų dydis.
Plika akimi matomi 100 kvadratinių metrų (daugiau nei 1000 kv. pėdų) paviršiaus ploto palydovai yra „tokie pat ryškūs kaip ryškiausia žvaigždė danguje“, teigia Borlaffas. Siekiant patenkinti dirbtinio intelekto duomenų poreikius, šiuo metu planuojama statyti net 3000 kvadratinių metrų ploto palydovus. Tokie milžinai galėtų būti „tokie pat ryškūs kaip planeta“, – priduria jis.
Šaltinis: https://www.nature.com/articles/s41586-025-09759-5
