Naujausi NASA tyrimai atskleidė nerimą keliantį faktą: nuo 2001 m. Žemė tapo pastebimai tamsesnė, o į kosmosą atspindimo Saulės šviesos kiekis mažėja. Tai reiškia, kad planeta sulaiko daugiau šilumos – ir šis energijos perteklius, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo nedidelis, gali daryti didžiulį poveikį pasauliniams klimato procesams.
Normano Loebo vadovaujama NASA Langley tyrimų komanda analizavo du dešimtmečius kauptą palydovinę informaciją ir nustatė, kad ryškumo praradimas vyksta ne vienodai. Šiaurės pusrutulis tamsėja greičiau nei pietų, o tai yra ypač pavojinga regione, kuriame ledas ir sniegas nyksta didžiausiu tempu.
Toliau – išsamus tyrimo paaiškinimas ir tai, kokias pasekmes šis „tylus signalas“ gali turėti ateityje.
Šiaurės pusrutulis tamsėja greičiau: ką tai reiškia?
2001–2024 m. stebėjimai parodė:
- Šiaurės pusrutulis praranda atspindį greičiau nei pietinis.
- Skirtumas energijos balanse siekia 0,34 W/m² per dešimtmetį.
- Atrodytų nedaug, tačiau klimatui tai labai reikšmingas dydis.
Planetos klimatas jautriai reaguoja į ilgalaikius, net nedidelius pokyčius. Kai į Žemės sistemą kasmet patenka truputis papildomos energijos, ji pradeda veikti:
- jūros ledo tirpimą,
- sniego dangos mažėjimą,
- vandenynų cirkuliaciją,
- debesų formavimąsi,
- audrų kelius.
Maži pokyčiai per dešimtmečius tampa dideliais.
Kodėl Žemė tamsėja?
1. Tirpstantis ledas ir sniegas sumažina albedą
Albedas – tai Žemės paviršiaus atspindimoji galia.
- Baltas sniegas ir ledas atspindi iki 90 % Saulės šviesos.
- Tamsus vanduo ar plika žemė atspindi gerokai mažiau.
Kritiniai pokyčiai:
- Sumažėjęs pavasarinis sniegas Šiaurės pusrutulyje.
- Rekordiškai mažėjantis Arkties jūros ledas vasarą.
Kai baltą paviršių pakeičia tamsus, Žemė sugeria daugiau šilumos, todėl dar labiau spartėja tirpimas – tai teigiamo grįžtamojo ryšio kilpa.
2. Švaresnis oras… tamsina planetą
Skamba paradoksaliai, tačiau tai tiesa.
Šiaurės pusrutulyje (Europa, Šiaurės Amerika, Rytų Azija):
- Žymiai sumažėjo aerozolių (dulkių, dūmų, smulkių dalelių).
- Tai gera žinia žmonių sveikatai, bet…
- Aerozoliai anksčiau padėdavo atspindėti šviesą arba „šviesinti“ debesis.
Mažiau aerozolių → mažesnis atspindėjimas → tamsesnė planeta.
Pietų pusrutulyje retkarčiais būna priešingų impulsų:
- didžiuliai miškų gaisrai Australijoje,
- Hunga Tonga ugnikalnio išsiveržimas,
kurių dūmai ir dalelės laikinai padidina atspindį.
3. Debesys neužtenka kompensuoti pokyčių
Nors būtų logiška manyti, kad debesys „persiskirstys“ ir išlygins pusiausvyrą, NASA tyrimas parodė:
- Debesų elgesys negali visiškai kompensuoti sumažėjusio paviršiaus atspindžio.
- Kai sumažėja jūros ledo ar keičiasi aerozoliai, debesų reakcija tampa ribota.
Tai reiškia, kad Žemės sistema praranda vieną iš natūralių stabilizatorių.
Kodėl tai svarbu klimatui?
Globalų atšilimą lemia ne tik CO₂ kiekiai, bet ir tai, kaip daug energijos Žemė sugeria ir kaip mažai atspindi. Kiekvienas papildomas vatas energijos kvadratiniam metrui veikia:
- Arkties ledo tirpimo tempą,
- kalnų ledynų atsitraukimą,
- amžinojo įšalo nykimą,
- jūros lygio kilimą,
- audrų ir karščio bangų intensyvėjimą.
Tai ne staigus lūžis, o tylus ilgalaikis procesas, kuris per kelis dešimtmečius gali pakeisti daugelį klimato modelių prognozių.
Ar galima sustabdyti Žemės tamsėjimą?
NASA aiškiai pabrėžia:
- Nėra prasmės didinti oro taršą, kad „padidėtų atspindys“ – aerozoliai kenkia žmonėms, o jų poveikis trumpalaikis.
- CO₂ atmosferoje išlieka šimtmečius, todėl jo mažinimas yra vienintelis ilgalaikis sprendimas.
Svarbūs žingsniai:
- mažinti anglies dioksido ir metano emisijas,
- saugoti ir atkurti sniego bei ledo ekosistemas,
- tobulinti klimatinius modelius, kad jie tiksliai įvertintų aerozolių ir debesų sąveiką.
Kur stebėti pokyčius artimiausius metus?
Arktis – pagrindinis indikatorius
Stebėti reikėtų:
- jūros ledo storį ir plotą,
- pavasario sniego dangos mažėjimą,
- paviršiaus ryškumo pokyčius.
Vandenynų cirkuliacija
Svarbu, ar vandenynai pajėgs toliau pernešti šilumą iš Šiaurės į Pietus.
Aerozolių impulsai Pietų pusrutulyje
Ugnikalnių ar gaisrų dūmai gali laikinai pakeisti planetos atspindį.
Išvada
NASA išvadų esmė aiški ir neraminanti: Žemė tamsėja, ypač Šiaurės pusrutulis. Tai reiškia, kad planeta kasmet sugeria šiek tiek daugiau šilumos. Tai nėra triukšmingas ar greitas pavojus, bet tylus, nuoseklus ir ilgalaikis klimato signalas, galintis lemti vienus galingiausių pokyčių mūsų ateityje.
Jei šis disbalansas nesumažės, klimato modeliams teks daug labiau atsižvelgti į regioninius skirtumus, o ne tik į pasaulinius vidurkius, nes mūsų planeta keičiasi būtent ten, kur ledas – vienas svarbiausių natūralių atspindžių – tirpsta sparčiausiai.
Šaltinis: https://www.pnas.org/doi/10.1073/pnas.2511595122
