Gražus medis kieme – puošmena, tačiau ne visos rūšys tinka nedideliems privačių namų sklypams. Kai kurie populiarūs medžiai gali pridaryti daugiau žalos nei naudos: kelti pavojų pastatams, užgožti kitus augalus, siurbti per daug drėgmės ar net keliems metams į priekį apsunkinti žemės priežiūrą.
Prieš sodindami savo sode bet kokį didelį medį, įvertinkite jo šaknų sistemą, augimo tempą, galimus pažeidimus ir poveikį aplinkai. Štai penkios rūšys, kurių specialistai nerekomenduoja sodinti mažuose sklypuose.
Eglė: grožis, galintis sukelti rimtų bėdų
Jauna eglė atrodo idealiai – kompaktiška, vešli, nereikalaujanti daug priežiūros. Tačiau laukinės miško eglės privačiuose sklypuose gali tapti tikru galvos skausmu.
- Per metus eglė gali paaugti daugiau nei 50 cm, o jos šoninė laja nuolat plečiasi.
- Paviršinė šaknų sistema driekiasi toli už lajos ribų, todėl:
- sunku purenti dirvą,
- neįmanoma sodinti kitų augalų,
- šaknys gali patekti po takais ar pamatais.
Genint šaknis, medis tampa nestabilus, o stipresnis vėjas gali jį išversti ir apgadinti tiek jūsų, tiek kaimyno teritoriją.
Klevai ir beržai: greitas augimas ir nemalonios pasekmės
Amerikinis klevas
Ši rūšis kadaise plačiai sodinta dėl spartaus augimo, tačiau ji kelia rimtų problemų:
- labai trapus kamienas, kuris su amžiumi linkęs pūti,
- medžio kritimas dažnai nenuspėjamas,
- gausiai plinta savaime pasisėdamas,
- skleidžia aitrų kvapą,
- po juo sunkiai auga kiti augalai.
Šis klevas reikalauja nuolatinės kontrolės ir dažnų iškirtimų.
Aštrialapis klevas
Dekoratyvus rudenį, tačiau:
- intensyviai plinta sėklomis,
- greitai užgožia aplinką,
- tanki lapija neleidžia augti vejai,
- neužsiimant priežiūra, sklypas greitai apauga daigais.
Beržas
Beržas – gražus, bet klastingas kaimynas:
- vienas medis gali sunaudoti iki 250 litrų vandens per dieną,
- dirva aplink jį stipriai išsausėja,
- dekoratyviniai augalai prie jo dažniausiai žūsta,
- šaknys gali išaugti iki 5 metrų nuo kamieno,
- viršūnė dažnai išdžiūva, padidindama riziką, kad medis gali lūžti ar virsti.
Beržai tinka tik dideliems, natūraliai drėgniems plotams.
Gluosnis: trapus senatvėje ir reikalaujantis ypatingos priežiūros
Verkiančioji gluosnio forma atrodo romantiškai, tačiau ji tinkama tik erdvioms drėgnoms vietoms.
- Su amžiumi gluosnio mediena tampa labai trapi.
- Net sveikas medis per audrą gali numesti masyvias šakas.
- Neretai pasitaiko, kad seni gluosniai perlūžta per pusę.
Nedideliuose sklypuose toks medis kelia nuolatinę riziką pastatams, šiltnamiams ar automobiliams.
Dekoratyvinės veislės, pavyzdžiui, Hakuro Nishiki, kur kas saugesnės, nes išlieka kompaktiškos ir lengviau prižiūrimos.
Išvada
Medį pasodinti lengva, tačiau jo pašalinimas – sudėtingas, brangus ir dažnai skausmingas procesas. Todėl:
- renkantis medžius mažam privačiam sklypui,
- būtina įvertinti šaknų sistemą, augimo greitį ir galimą žalą aplinkai.
Vengiant šių penkių rizikingų rūšių, savo sklype išvengsite problemų ir galėsite mėgautis tvarkinga, saugia ir estetiška aplinka.
Tokiais sprendimais pasirūpinate ne tik savo teritorija, bet ir kaimynų saugumu bei viso sklypo ilgalaike gerove.
