Europos Sąjunga rengia naują skaitmeninio stebėjimo modelį – tokį, kokio europiečiai iki šiol nėra patyrę. Už saugumo šydo slepiasi instrumentai, kurie, kaip įspėja ekspertai, gali susilpninti šifravimą, atverti duris privačių žinučių tikrinimui ir sukurti milžinišką jautrių duomenų bazę. Tai scenarijus, galintis turėti rimtų pasekmių žodžio laisvei ir kiekvieno žmogaus privatumui.
ES ruošia naują skaitmeninio „saugumo“ strategiją: tarp eilučių – masinio stebėjimo užuominos
Briuselis pristato peržiūrėtą planą, kurio tikslas – geriau apsaugoti europiečius nuo kibernetinių atakų, neteisėto turinio ir internetinių nusikaltimų. ES pareigūnai teigia, kad esamos priemonės nebeužtenka, o skaitmeninė erdvė tampa per daug pavojinga.
Tačiau technologijų bendruomenė, žmogaus teisių gynėjai ir privatumo ekspertai perspėja: už deklaruojamo saugumo gali slypėti precedento neturintis kišimasis į kasdienę žmonių komunikaciją.
Kiekviena žinutė – tarsi per rentgeno aparatą
Pagrindinė kritika nukreipta į patį principą: ES nori įteisinti automatizuotą privačių žinučių, el. laiškų, nuotraukų ir kitų duomenų nuskaitymą, siekiant nustatyti neteisėtą turinį.
Oficialiai – tai kova su:
- vaikų išnaudojimu,
- ekstremizmu,
- smurtiniu turiniu.
Tačiau realybė gali būti visai kita.
Tai reikštų, kad kiekviena jūsų siųsta žinutė – net visiškai nekalta – turi praeiti algoritminę patikrą.
Tokios sistemos mastas gerokai viršytų bet kokius iki šiol taikytus ribojimus Europoje.
Tai nebe klasikinis stebėjimas – tai nuolatinis, visuotinis filtras, galintis matyti viską, ką rašote.
Šifravimo silpninimas: durys ne tik teisėsaugai, bet ir įsilaužėliams
Dar viena plano dalis kelia didžiulį nerimą: ES nori formaliai įtvirtinti galimybę įdiegti vadinamąsias „užpakalines duris“ į užšifruotą bendravimą.
Tai reikštų:
- lengvesnę prieigą teisėsaugai,
- bet tuo pačiu – mirtiną spragą visai saugumo ekosistemai.
Šifravimo prasme galioja paprasta taisyklė:
jeigu egzistuoja spraga „geriesiems“, ją anksčiau ar vėliau atras ir „blogieji“.
Tokie pažeidžiamumai galėtų atverti kelią:
- kibernetinėms atakoms,
- finansinių duomenų vagystėms,
- masinėms informacijos nutekėjimo operacijoms.
Ekspertai primena: stiprus šifravimas saugo ne tik nuo nusikaltėlių, bet ir nuo perteklinio valstybės kišimosi.
Jį susilpninus – pasitikėjimas skaitmenine erdve griūtų akimirksniu.
Milžiniška duomenų bazė: vienas taikinys, kurio verta siekti visiems įsilaužėliams
ES plane taip pat numatyta sukurti centrinę infrastruktūrą – duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami ir analizuojami įvairūs piliečių duomenys.
Tai kelia du esminius pavojus:
- Koncentracija – kuo daugiau informacijos vienoje vietoje, tuo lengviau ją užpulti.
- Motyvacija – dešimčių milijonų žmonių duomenys bet kuriam įsilaužėliui tampa aukso kasykla.
Jei tokia sistema būtų pažeista, pasekmės būtų milžiniškos:
nuo finansinių nuostolių iki visiško pasitikėjimo skaitmenine infrastruktūra žlugimo.
Privatumas, kartą prarastas, dažniausiai nebegrįžta.
Atgrasymo efektas: kai žinai, kad esi stebimas, kalbi kitaip
Dar vienas pavojus – psichologinis.
Žinojimas, kad kiekvienas jūsų sakinys gali būti nuskaitytas automatizuotos sistemos, lemia vadinamąjį „atgrasymo efektą“:
- žmonės rečiau diskutuoja jautriomis politinėmis temomis,
- vengia kritikuoti valdžią,
- autocenzūra tampa kasdieniu įpročiu.
Internetas, kuris kadaise buvo laisvos ir drąsios diskusijos erdvė, rizikuoja tapti steriliu, pilku, baimės kupinu lauku.
O demokratija be atviro dialogo – ilgai neišsilaiko.
Kas prižiūrės prižiūrėtojus? Ryšio operatoriai jau grasina trauktis iš rinkos
Didžiausias neatsakytas klausimas – kas turės teisę valdyti ir prižiūrėti šią sistemą?
Jei kontrolė bus perduota tik ES institucijoms be:
- nepriklausomos priežiūros,
- aiškių ribų,
- griežtų mechanizmų sustabdyti piktnaudžiavimą,
rizika tampa reali.
Kai kurios ryšio bendrovės jau signalizuoja, kad tokiomis sąlygomis jos apskritai svarstytų pasitraukti iš Europos rinkos – sistema tiesiog būtų per brangi, per rizikinga ir teisiškai neaiški.
Istorija rodo:
kai valdžia gauna galimybę matyti daugiau, nei turėtų, ji linkusi tuo piktnaudžiauti.
Europa ant ribos: saugumas ar laisvė? Abi pusės laimėti negali
ES atsidūrė ties riba, kurioje klaida gali pakeisti kartų ateitį.
Skamba gražiai – daugiau saugumo, daugiau kontrolės, mažiau nusikaltimų.
Tačiau praktikoje tai gali reikšti:
- silpnesnį šifravimą,
- masinį asmeninių žinučių skenavimą,
- milžiniškus duomenų nutekėjimus,
- autocenzūrą ir baimę.
Cinikai sako, kad kelias į skaitmeninį pragarą dažniausiai grįstas geromis politinėmis intencijomis. Svarbiausia – kur sustos riba tarp saugumo ir teisės būti nematomam.
