Socialiniai tinklai šiandien yra didžiausia viešosios nuomonės scena, tačiau vis rečiau joje matome tikrus žmones. Automatizuotos paskyros – botai – sparčiai tobulėja ir keičia informacinę erdvę taip greitai, kad net IT specialistams tampa sunku atpažinti, kas yra realus vartotojas, o kas – algoritmas. Vis dažniau būtent botai diktuoja viešosios diskusijos toną, lemia, kokie įrašai tampa matomiausi, ir netgi keičia populiariausių paieškos rezultatų tvarką.
Botai kaip nauja manipuliavimo forma
Šiandien botai yra vienas aktyviausių informacinio poveikio įrankių. Jie veikia masiškai, greitai ir pigiai, todėl tapo populiaresni už tradicines trolinimo kampanijas. Automatizuotos paskyros gali imituoti natūralius žmonių įpročius, bendrauti fragmentuotai, reaguoti su pertraukomis, o jų profiliuose – realistiškai atrodančios, dirbtinio intelekto sukurtos nuotraukos.
Jų tikslas paprastas: sukurti iliuziją, kad tam tikra nuomonė dominuoja, ir taip paveikti realių žmonių požiūrį.
Botai gali paskleisti šimtus komentarų vos per kelias minutes, nuolat kartodami tą pačią žinutę skirtingais tonais ir formuluotėmis. Toks triukšmas padeda iškelti temas aukščiau paieškos sistemose, nes algoritmai aktualumą dažnai vertina pagal reakcijų kiekį.
Kaip botai iškreipia viešąsias diskusijas
Socialinių tinklų algoritmai reaguoja į aktyvumą – kuo daugiau reakcijų, tuo tema laikoma svarbesne. Botai išnaudoja šią logiką, dirbtinai kurdami srautą aplink tam tikrus naratyvus. Dėl to socialiniuose tinkluose matome ne natūralią žmonių diskusiją, o iš anksto suplanuotą manipuliacijos modelį.
Net peticijos ar viešos iniciatyvos gali būti išstumtos iš paieškos rezultatų viršūnių, jei botai pradeda generuoti aktyvumą konkuruojančia tema. Neretai tai sukuria klaidingą įspūdį, kad visuomenė iš tiesų yra susiskaldžiusi ar masiškai palaiko vieną ar kitą poziciją.
Skaitmeninė erdvė, kurioje sunku atskirti, kas tikra
Šiuolaikiniai botai primena realius žmones taip tiksliai, kad net technologijų specialistams darosi sunku juos identifikuoti. Po poliarizuotais įrašais kartais atrodo, kad didžioji dalis komentarų yra antivalstybiniai ar ekstremalūs, nors realiai visuomenė taip nemano. Tai tik sukurta iliuzija, sustiprinta automatizuotų paskyrų.
Dirbtinai sukuriama emocinė įtampa taip pat yra botų strategijos dalis. Net neutralus įvykis gali būti pateiktas taip, kad sukeltų piktį ar baimę, o komentarų srautas šią emociją dar labiau sustiprina. Tokiu būdu formuojamas įspūdis, jog institucijomis pasitikima mažiau, nei iš tiesų yra.
Kodėl platformoms neapsimoka sustabdyti botų?
Botų veikla socialiniuose tinkluose gali būti pelninga. Sukčiavimo schemos, reklamos manipuliacijos, „ūkiai“ su tūkstančiais paskyrų – visa tai generuoja srautą, o srautas platformoms reiškia pajamas. Dėl šios priežasties socialiniai tinklai dažnai nepakankamai aktyviai kovoja su botais, o tikrų vartotojų balsai lieka užgožti.
Tuo metu institucijoms kova su dezinformacija yra brangi: reikia ekspertų, tyrimų, duomenų analizės, nuolatinio stebėjimo. Botų operatoriams tokios išlaidos daug mažesnės, todėl informacinės atakos vis dar išlieka ekonomiškai patrauklios.
Teisiniai sprendimai ir ateities iššūkiai
Šiuo metu siekiama tiksliau apibrėžti, kas laikoma dezinformacija ir kokiais atvejais automatizuotų paskyrų naudojimas gali būti vertinamas kaip nusižengimas. Teisinės bazės atnaujinimas būtinas, nes dabartinė sistema nėra pritaikyta masinėms, koordinuotoms informacinėms manipuliacijoms.
Vis dėlto vien teisės aktų nepakaks. Visuomenė turi išmokti atpažinti manipuliaciją, klaidinančius komentarų srautus ir dirbtinai kuriamą emocinę įtampą. Botai bus vis sunkiau identifikuojami, todėl atsparumas informacinei įtakai tampa kiekvieno vartotojo atsakomybe.
Išvada: internetas tampa scena, kurioje ne visi dalyviai yra žmonės
Skaitmeninėje erdvėje vis dažniau bendraujame ne su žmonėmis, o su algoritmais, kurie siekia kryptingai formuoti mūsų nuomonę. Botai techniškai pigūs, greiti ir lengvai pritaikomi masinėms operacijoms, todėl jų įtaka tik didės.
Dėl to svarbiausia tampa gebėjimas nepasikliauti vien matomais komentarais ar populiariausiais paieškos rezultatais. Informacinėje erdvėje, kur realūs ir dirbtiniai balsai susilieja į vieną srautą, tikrasis iššūkis – mokėti atskirti triukšmą nuo tikros visuomenės nuomonės.
