Po ramiu, vėjų glostomu Nevados ir Oregono pasienio kraštovaizdžiu slepiasi radinys, galintis perbraižyti pasaulinės energetikos ateitį. Senovinis vulkaninis krateris, McDermitto kaldera, laikomas ličio telkiniu, kurio mastai net mokslininkus privertė persvarstyti ankstesnes geologines prielaidas.
Naujausi tyrimai rodo, kad čia gali būti nuo 20 iki 40 milijonų metrinių tonų ličio – potencialiai didžiausias telkinys, kada nors atrastas Žemėje.
Vertinant pagal dabartinę ličio karbonato kainą (~37 tūkst. dolerių už toną), šio telkinio vertė priartėja prie sunkiai suvokiamo 1,5 trilijono JAV dolerių.
Ir svarbiausia – šioje vietoje litis susiformavo taip neįprastai, kad mokslininkai kaldera vadina „geologiniu jackpotu“.
Kaip superugnikalnis „iškeptė“ ličio lobių molį
Norint suprasti, kodėl būtent ši vieta tokia turtinga, reikia grįžti 16 milijonų metų atgal, kai virš šio regiono įvyko milžiniškas išsiveržimas. Magmos kamera, buvusi po dabartine kaldera, staiga ištuštėjo ir žemė virto milžinišku krateryje įsmukusiu dubeniu.
Į šį naujai susiformavusį baseiną per tūkstantmečius byrėjo karšti pelenai, smulkios vulkaninės dalelės ir dumblas. Laikui bėgant čia susikūrė ežeras, sluoksnis po sluoksnio kaupęs mineralais prisotintas nuosėdas.
Giliai po paviršiumi cirkuliavo karšti hidroterminiai skysčiai. Jie:
- išplovė litį iš vulkaninio stiklo,
- pernešė jį aukštyn,
- surišo su moliu, kuris įgijo unikalią sudėtį.
Iš pradžių susidarė smektitas – molis, galintis sugerti litį. Vėliau dar karštesni skysčiai jį transformavo į ilitą, kuris gali sutalpinti dvigubai daugiau ličio nei įprasti moliai.
Šiandien Thackerio perėjoje susiformavęs ilito sluoksnis siekia apie 30 metrų storį, o ličio koncentracija jame – 1,3–2,4 procento. Tai beveik dvigubai daugiau nei įprastuose molio telkiniuose.
Ar ši vieta gali pakeisti pasaulinę baterijų rinką?
Litis – pagrindinis komponentas, iš kurio gaminami telefonų, kompiuterių, elektromobilių ir energijos kaupiklių akumuliatoriai. Kuo daugiau elektromobilių, tuo didesnė paklausa. Prognozės rodo, kad iki 2040 m. ličio poreikis išaugs aštuonis kartus, pasieksdamas milijoną tonų per metus.
Vien tai paaiškina, kodėl šis telkinys laikomas strateginiu.
Be didžiulių atsargų, svarbus dar vienas aspektas:
molio telkiniai yra negilūs, todėl kasyba gali būti mažiau invazinė nei kalnuose iškirstos kietųjų uolienų šachtos. Tai reiškia mažiau sprogdinimo, mažesnes energijos sąnaudas ir didesnį efektyvumą.
Jei Thackerio perėjos telkinys bus pilnai eksploatuojamas, JAV teoriškai galėtų tapti viena svarbiausių ličio tiekėjų pasaulyje.
Tačiau ši istorija turi ir kitą pusę: aplinkosauga bei bendruomenės
Didelis išteklius – dideli klausimai. Vietos gentys, ūkininkai ir gamtosaugininkai kelia rimtų abejonių:
- Ar kasyba neužterš šaltinių?
- Ar neišdžiovins ganyklų?
- Ar nesunaikins šventų vietovių, kurias saugo vietos gyventojai?
Šalininkai tvirtina, kad viena didelė kasykla gali sukelti mažiau žalos nei kelios išsibarsčiusios. Kritikai įspėja: net ir viena didžiulė duobė gali pakeisti gruntinio vandens tėkmę, sukelti dulkes ir sutrikdyti gyvūnų migraciją.
Be to, litis molyje – technologiškai sunkiai išgaunamas. Jį reikia:
- smulkinti,
- išplauti cheminiais tirpalais,
- atgauti,
- kartu riboti vandens sunaudojimą ir atliekų kiekį.
Tai inžinerinis iššūkis, reikalaujantis itin tikslių sprendimų.
Kaip geologai ieško panašių vietų?
McDermitto atvejis jau tapo geologijos vadovėlių pavyzdžiu. Tyrėjai dabar žino, kokių požymių ieškoti:
- peralkalinės magmos, kuriose litis kaupiasi labiau nei įprastose;
- uždarų vulkaninių baseinų, kurie susilaiko mineralus;
- ilgalaikės hidroterminės cirkuliacijos;
- išlikusių ežerų nuosėdų.
Daugelis vietų pasaulyje turi vieną ar du tokius požymius. Bet beveik niekur nesutampa visi trys – būtent dėl to McDermitto telkinys laikomas išskirtiniu.
Ko ši istorija mus išmoko?
Litis čia neatsirado atsitiktinai. Jis susiformavo dėl:
- milžiniško išsiveržimo,
- unikalaus magmos cheminio profilio,
- tūkstantmečius trukusios ežero egzistencijos,
- po paviršiumi cirkuliavusių karštų skysčių.
Tai priminimas, kad baterijų revoliucija, kuri vyksta pasaulyje šiandien, prasidėjo prieš 16 milijonų metų – giliai požemio tamsoje.
Per artimiausius metus paaiškės, ar šis ličio lobynas bus panaudotas technologijų pažangai, ar liks geologų vadovėliuose kaip nepasiektas mineralų milžinas.
Tyrimas publikuotas žurnale „Science Advances“: https://www.science.org/doi/10.1126/sciadv.adh8183
