Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Europos vanduo tirpsta akyse: mokslininkai įspėja apie kritinį lūžio tašką, kuris gali paliesti kiekvieną iš mūsų

Mažėja gėlo vandens atsargos
4 min. skaitymo

Europa susiduria su vis aiškesniu ir pavojingu signalu – mūsų gėlo vandens atsargos senka. Nauja analizė, paremta daugiau nei dviejų dešimtmečių palydoviniais stebėjimais, atskleidžia dramatišką realybę: dideli Pietų ir Centrinės Europos plotai sparčiai džiūsta. Tai – ne trumpalaikis reiškinys, o ilgalaikė tendencija, kuri, anot ekspertų, jau dabar pradeda veikti kiekvieno europiečio kasdienį gyvenimą.

Kas vyksta su Europos vandeniu?

Mokslininkai iš Londono universiteto koledžo (UCL), bendradarbiaudami su „Watershed Investigations“ ir „The Guardian“, išanalizavo 2002–2024 m. gravitacinių palydovų duomenis. Šie palydovai matuoja Žemės gravitacijos pokyčius, kurie tiesiogiai atspindi vandens masės kitimą – nuo gruntinio vandens iki upių, ežerų ir net ledynų.

Rezultatai – neraminantys:

  • Skandinavija, Šiaurės Vakarų Europa ir Portugalija drėksta,
  • Pietinė, Centrinė ir Pietryčių Europa – sparčiai sausėja.

Sausros židiniai plečiasi Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Ukrainoje ir net kai kuriose Jungtinės Karalystės dalyse. Tai ne pavieniai įvykiai – tai plati klimato kaitos tendencija, tęsianti Europos vandens balansą link kritinio taško.

Mokslininkai: „Tai politinis žadintuvas“

Profesorius Muhammadas Shamsuduha pabrėžia, kad palydoviniai vandens pokyčiai tiksliai atspindi klimato duomenis:

„Mes nebekalbame tik apie 1,5 °C ribojimą. Artėjame prie 2 °C, ir pasekmes matome jau dabar.“

Požeminio vandens analizė parodė, kad net šios „atspariausios“ atsargos sekinamos. Tai ypač pavojinga šalyse, kur gruntinis vanduo sudaro didelę dalį geriamojo vandens, pavyzdžiui, Pietryčių Anglijoje – čia iš jo gaunama apie 70 % viso vandens tiekimo.

Vandens naudojimas keičiasi – ne visada į gerą pusę

Europos aplinkos agentūros duomenimis, nors bendras vandens išgavimas ES sumažėjo, požeminio vandens naudojimas išaugo 6 %, daugiausia žemės ūkyje ir viešajame sektoriuje.

Tai kelia didelę riziką, nes būtent požeminis vanduo turi būti „paskutinė atsarga“, kuri saugo regioną nuo sausrų.

Kritulių paradoksas

UCL mokslininkai pastebi keistą tendenciją: kritulių kiekis kai kur net didėja, tačiau iš jų naudos mažai.

Kodėl?

  • Krituliai krinta ne tolygiai:
    • žiemos tampa sausesnės,
    • vasaros – permainingos, dažnai su liūtimis, kurios daug vandens tiesiog nuplauna paviršiumi.
  • Vanduo nespėja įsigerti į dirvožemį ir papildyti požeminių šaltinių.
  • Sausros periodai ilgėja, o lietūs tampa „vienkartiniais sprogimais“, vietoje pastovaus maitinimo.
Pavojaus signalas - Žemėje mažėja gėlo vandens atsargos
Pavojaus signalas – Žemėje mažėja gėlo vandens atsargos

Grėsmė ne tik vandens tiekimui – bet ir maistui

Profesorė Hannah Cloke sako tiesiai:

„Ši tendencija kelia nerimą. Jei artimiausiais sezonais kritulių bus mažiau, pasekmės Anglijoje ir Europoje bus rimtos.“

Europos maisto tiekimas jau dabar tampa pažeidžiamas.
Ispanijos vandens trūkumai tiesiogiai paveiks Jungtinės Karalystės ir kitų šalių rinkas, kurios importuoja vaisius bei daržoves iš Pietų Europos.

Tai reiškia:

  • didesnes kainas,
  • prastesnę pasiūlą,
  • dažnesnius tiekimo sutrikimus.

Ar nauji rezervuarai išspręs krizę?

JK vyriausybė planuoja statyti devynis naujus rezervuarus, bet ši vizija yra ilgo laikotarpio sprendimas, kuris nepadės dabar.

Ekspertai pabrėžia būtinybę:

  • taupyti vandenį,
  • plėtoti pakartotinio naudojimo sistemas,
  • atskirti geriamojo ir techninio vandens tiekimo grandines,
  • įrengti lietaus vandens surinkimo infrastruktūrą,
  • taikyti natūralius kraštovaizdžio sprendimus (pelkės, užliejamos zonos).

Tačiau progresas vyksta per lėtai.

Sausros židiniai plečiasi visame pasaulyje

Situacija rimta ne tik Europoje. Sausros auga:

  • Artimuosiuose Rytuose,
  • Pietų Azijoje,
  • Pietų Amerikoje,
  • Vakarų JAV,
  • Kanadoje,
  • net Šiaurės Atlanto regione – Grenlandijoje, Islandijoje ir Svalbarde.

Klimato kaita nebėra tolimas pavojus – tai realybė, kurią turime prieš akis.

Išvada: vandens krizė pasiekė Europą

Mokslininkai sako tiesiai: turime keisti požiūrį į vandens vartojimą dabar, nes ilgalaikės pasekmės bus milžiniškos. Nuo maisto kainų iki energijos gamybos, nuo ekosistemų iki mūsų pačių namų – gėlo vandens stygius palies visus.

Šaltinis: https://www.theguardian.com/environment/2025/nov/29/climate-crisis-depleting-europe-groundwater-reserves-analysis

Esu KAIPKADA.LT portalo redaktorius. Mano tikslas – suteikti skaitytojams aktualią, patikimą ir naudingą informaciją, padedančią geriau suprasti pasaulį aplink mus. Siekiu padėti atrasti svarbiausias žinias ir dalintis įvykiais, kurie gali turėti realią įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Primename: kviečiame diskutuoti pagarbiai ir laikytis bendravimo etiketo. Nepagarbūs, įžeidžiantys ar neapykantą skatinantys komentarai bus šalinami. Ačiū už supratingumą!

Komentuodami sutinkate, kad jūsų pateikti duomenys gali būti tvarkomi pagal mūsų privatumo taisykles.