Bristolio universiteto mokslininkai paskelbė nerimą keliantį įspėjimą: po milijonų metų žmonija gali atsidurti ties išnykimo slenksčiu. Naujas tyrimas rodo, kad ateityje Žemės žemynams susijungus į vieną superkontinentą – vadinamą Pangea Ultima – planetos klimatas gali tapti gyvybei beveik netinkamas.
Mokslininkai skaičiuoja, kad būsimas superkontinentas smarkiai pakeis klimato sistemą. Neliks dabartinių jūrų ir vandenynų, kurie reguliuoja temperatūrą, o saulės poveikis taps dar intensyvesnis. Skaičiavimai rodo, kad temperatūra Pangea Ultimoje gali svyruoti tarp 40 ir 70 °C – tai reikštų sąlygas, kuriomis žmonės ir dauguma žinduolių negalėtų efektyviai atvėsinti kūno. Kitaip tariant, išgyventi būtų beveik neįmanoma.
Žurnale Nature Geoscience publikuotame tyrime teigiama, kad tik 8–16 % būsimo superkontinento teritorijos galėtų išlikti pakankamai vėsios, kad palaikytų gyvybę. Likusioje dalyje iškilusi temperatūra, sausra ir vandens trūkumas sukurtų dykumų masto zoną, kurioje net atspariausi organizmai vargiai išgyventų.
Pasak mokslininkų, ši prognozė nėra skirta gąsdinti žmonių čia ir dabar – kalbama apie labai tolimą ateitį. Tačiau tyrimas primena, kad ir dabartinis klimato atšilimas jau parodė, kokios trapios gali būti ekosistemos. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurias į atmosferą išmeta žmonija, daro tiesioginį poveikį pasėlių derliui, energijos infrastruktūrai ir žmonių sveikatai.
Tyrimo bendraautorė dr. Eunice Law pabrėžė, kad šiandieninis klimato pokytis gali būti „treniruotė“ prieš daug rimtesnius pokyčius ateityje. Jos teigimu, kontroliuoti išmetamųjų dujų kiekį yra būtina ne tik dėl mūsų kartos, bet ir dėl ilgalaikio planetos stabilumo.
Modeliuojant ateities klimato sąlygas buvo įtraukti plokščių tektonikos, vulkanų išsiveržimų ir šiltnamio dujų koncentracijos scenarijai. Pagal prognozes, būsimos CO₂ koncentracijos gali pakilti iki daugiau nei 600 ppm, o tai sukeltų ekstremalų šilumos efektą visame superkontinente.
Žemės istorijoje masiniai išnykimai jau yra įvykę – permo–triaso, triaso–juros ir kreidos–paleogeno katastrofos sunaikino nuo 50 iki 90 % visų rūšių. Mokslininkai primena, kad šiuolaikinė visuomenė turi kur kas daugiau žinių ir priemonių prisitaikyti bei užkirsti kelią katastrofoms, nei bet kuri senovinė gyvybės forma.
Tyrimo išvada aiški: nors ši prognozė – apie labai tolimą ateitį, ji primena, kad dabartiniai klimato sprendimai nulems, kiek atspari bus Žemė ir jos ekosistemos artimiausiems tūkstantmečiams.
Šaltinis: https://www.nature.com/articles/s41561-023-01259-3
