Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

„Voyager“ užfiksavo tai, ko NASA nesitikėjo: 40 metų mįslė prie Urano gali turėti visiškai paprastą paaiškinimą – ir jis glumina mokslininkus

Saulės siste
5 min. skaitymo

Prieš beveik pusę amžiaus „Voyager 2“ užfiksavo Uraną taip, kaip niekas iki tol ir niekas po to nebematė. Vienintelė žmonijos misija, priartėjusi prie šios mįslingiausios Saulės sistemos planetos, paliko klausimą, kuris keturis dešimtmečius nedavė mokslininkams ramybės: kodėl Uraną supa tokios keistos, neįprastai intensyvios elektronų juostos?

Dabar pasirodo, kad atsakymas gali būti… vėjo gūsis. Saulės vėjo.

Ir tai keičia viską, ką galvojome apie šią pasvirusią, šaltą, keistą planetą.

Uranas – planeta, prie kurios žmonija priartėjo tik vieną kartą

1977 m. paleisti „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ buvo sukurti Jupiteriui ir Saturnui tirti, tačiau retas planetų išsidėstymas leido antrajam zondai pasiekti ir tolimesnes ribas – Uraną ir Neptūną.

1986 m. sausio 24 d. „Voyager 2“ praskriejo pro Uraną ir padarė tai, kas iki šiol nepavyko nė vienai kitai misijai:

  • nufotografavo planetą iš arti,
  • atrado naują mėnulį „Puck“,
  • pirmąkart išmatavo Urano magnetosferą.

Ir būtent tada zondas aptiko reiškinį, kuris neturėjo egzistuoti.

NASA gluminantis atradimas: elektronų juostos, kurioms nėra logiško šaltinio

„Voyager 2“ matavimai parodė, kad Urano viduje esantys elektronų diržai buvo neįprastai intensyvūs – beveik prilygstantys garsiesiems Jupiterio spinduliuotės diržams.

Bet buvo viena problema.

Planetos aplinkoje trūko plazmos, kuri turėtų maitinti tas elektronų juostas. Mėnuliai turėjo skleisti daleles – bet to nebuvo. Todėl mokslininkai suko galvas:

  • Kaip elektronų juostos gali būti tokios stiprios?
  • Kodėl jos tokios ryškios, jei šaltinio tarsi nėra?
  • Kodėl jos nekrenta žemiau vadinamosios Kennel–Petschek ribos?

Ši paslaptis tapo viena didžiausių klausimų, likusių po „Voyager 2“ kelionės.

Saulės sistemos planetos
Saulės sistemos planetos

Nauja teorija: „Voyager 2“ atskriejo blogu metu – tiesiog pagavo „kosminę audrą“

Po 39 metų mokslininkai grįžo prie archyvinių duomenų ir juos lygino su naujausiais Žemės magnetosferos tyrimais. Rezultatas pribloškiantis.

Zondo praskridimo metu Uraną galėjo būti užgriuvęs CIR – sukimosi sąveikos regionas, t. y. milžiniško masto saulės vėjo struktūra.

Tai tarsi galinga, nematoma plazmos banga, susiformuojanti ten, kur greitas saulės vėjas susiduria su lėtu.

Jeigu „Voyager“ pataikė tiesiai į tokį gūsį, tai galėjo:

  • ištuštinti Urano magnetosferą nuo jonų,
  • sujaukti įprastus dalelių srautus,
  • sustiprinti choro bangas, kurios gali pagreitinti elektronus iki ekstremalių energijų.

Ir būtent tai „Voyager“ ir pamatė.

Urano kelionė per Saulės vėją gali paaiškinti keistus „Voyager“ stebėjimus.Vaizdo kreditas: SwRI
Urano kelionė per Saulės vėją gali paaiškinti keistus „Voyager“ stebėjimus. Vaizdo kreditas: SwRI

Kas tos choro bangos – ir kodėl jos tokios pavojingos?

Tai nėra garsas. Tai plazmos bangos, kurios kosmose elgiasi taip, lyg „čiulbėtų“ – jų dažniai primena paukščių chorą.

Žemėje choro bangos:

  • formuoja Van Aleno juostas,
  • sukelia poliarines pašvaistes,
  • pagreitina pavojingas daleles iki reliatyvistinių energijų.

Nauja teorija teigia: tas pats vyko ir prie Urano, kai jį pasiekė CIR banga.

Tada elektronai buvo ne išsklaidomi, kaip manyta anksčiau, o smarkiai pagreitinami, todėl „Voyager 2“ užfiksavo neįprastai intensyvius srautus.

Kodėl tai svarbu? Nes nežinome, kas laukia mūsų Saulės sistemos pakraštyje

Mokslininkai pripažįsta – jei šis mechanizmas yra tikras, tai reiškia, kad:

  • Uranas nėra toks keistas, kaip manyta;
  • „Voyager“ matė ne planetos anomaliją, o „blogą kosminį orą“;
  • ateities misijos gali fiksuoti visai kitokį Urano vaizdą.

Ir būtent todėl NASA vis garsiau kalba, kad Uranas privalo tapti kita didžiąja misija.

Šiuo metu planetą matėme 1986 m. – vos kelias valandas.

Dabar, kai žinome, kad netinkamas Saulės vėjo gūsis gali pakeisti visą „portretą“, tikroji Urano magnetosfera gali atrodyti visai kitaip.

Ar sulauksime naujos misijos? Mokslininkų atsakymas – vienareikšmis

„Tai dar viena stipri priežastis siųsti misiją tiesiai į Uraną“, – sako dr. Robertas Allenas iš Pietvakarių tyrimų instituto.

Ne tik dėl pačios planetos.
Ne tik dėl jos beprotiškai pasvirusios ašies.
Ne tik dėl jos slypinčių mėnulių.

Bet ir todėl, kad čia slypi raktas į Neptūno ir kitų ledinių pasaulių paslapčių supratimą. Ir viskas prasidėjo nuo vieno vėjo gūsio, kurį „Voyager 2“ tikriausiai užfiksavo visiškai atsitiktinai.

Šaltinis: https://www.iflscience.com/uranus-may-not-be-so-weird-after-all-voyager-just-caught-it-during-an-unusual-gust-of-wind-81798

Esu KAIPKADA.LT portalo redaktorius. Mano tikslas – suteikti skaitytojams aktualią, patikimą ir naudingą informaciją, padedančią geriau suprasti pasaulį aplink mus. Siekiu padėti atrasti svarbiausias žinias ir dalintis įvykiais, kurie gali turėti realią įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Primename: kviečiame diskutuoti pagarbiai ir laikytis bendravimo etiketo. Nepagarbūs, įžeidžiantys ar neapykantą skatinantys komentarai bus šalinami. Ačiū už supratingumą!

Komentuodami sutinkate, kad jūsų pateikti duomenys gali būti tvarkomi pagal mūsų privatumo taisykles.