Kai glostome katę, ji lėtai mirkteli, įsitaiso šalia ir ima murkti, atrodo, kad tai tiesiog mielas kasdienis ritualas. Tačiau neuromokslininkai sako – vyksta daug daugiau, nei galime įsivaizduoti. Žmogaus ir katės ryšys yra tarsi nematomas cheminis pokalbis, kuris keičia abiejų smegenis, hormonų pusiausvyrą ir net fizinę savijautą.
Naujausi tyrimai rodo, kad tai nėra metafora – mūsų smegenys fiziškai reaguoja į katės prisilietimą, o katės – į mūsų žvilgsnį, toną ir net kūno šilumą. Ši senovinė biologinė kalba mus susieja labiau, nei manėme.
Oksitocinas – meilės hormonas, kuris jungia mus su katėmis
Londono South Bank universiteto neuromokslininkė Laura Elin Pigott paaiškina, kad vienas svarbiausių šio ryšio veikėjų yra oksitocinas – hormonas, atsakingas už pasitikėjimą, emocinį ryšį ir saugumo jausmą.
Kai bendraujame su kate:
- oksitocinas didėja,
- kortizolis (streso hormonas) mažėja,
- kraujospūdis krinta,
- kūnas pereina į „poilsio ir atsistatymo“ režimą.
Mokslas patvirtina: glostydami katę, mes iš tikrųjų raminame savo nervų sistemą.
Kaip katė pasako „aš tavimi pasitikiu“
Katės nemėgsta ilgai žiūrėti į akis, tačiau jos turi kitą būdą parodyti meilę – lėtą mirksėjimą.
Tai kačių kalba, kuri reiškia:
„Aš saugi. Aš tave priimu.“
Kitas galingas signalas – murmėjimas. Jis veikia ne tik kaip emocijos išraiška, bet ir kaip biologinis gydymo mechanizmas: vibracijos dažnis padeda mažinti skausmą ir stresą tiek katei, tiek žmogui.
2021 m. Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad vos kelios minutės glostymo padidina žmogaus oksitocino kiekį.
Ar katės tikrai užmezga ryšius kaip šunys? Nauji tyrimai sako – taip
Ilgą laiką buvo manoma, kad katės yra labiau „savavališkos“ nei šunys, todėl jų ryšys su žmonėmis esą silpnesnis. Tačiau naujesni tyrimai rodo priešingai.
Katės:
- atpažįsta savo šeimininko balsą,
- pastebi emocijas,
- ieško kontakto, kai jaučiasi saugios,
- ir patiria tokį pat oksitocino pakilimą, kaip ir šunys.
2025 m. tyrimas parodė, kad katės, kurios pačios inicijuoja kontaktą, turi ženkliai didesnį oksitocino lygį. Tai reiškia, kad jų meilė nėra atsitiktinė – ji cheminė ir tikra.
Mokslininkų patarimas: gerbkite katės komforto zoną
Kad ryšys stiprėtų, svarbu nedaryti vienos klaidos – neversti katės bendrauti.
Kai leisti katei pačiai:
- prieiti,
- užlipti,
- murkti,
- ar pasiūlyti „lėtą mirksnį“,
organizme prasideda sveikatai naudinga hormonų reakcija, kuri stiprina ryšį ir pasitikėjimą.
Trumpas paglostymas, švelnus prisilietimas ar net bendras pasisėdėjimas ant sofos – tai biologinis dialogas, kuriame dalyvauja abi pusės.
Kas vyksta smegenyse ilgainiui?
Gyvenimas su kate gali keisti mūsų kasdienę fiziologiją:
- mažėja lėtinis stresas,
- gerėja širdies veikla,
- stiprėja emocinis atsparumas,
- o katės patiria daugiau saugumo ir pasitikėjimo.
Tai abipusis ryšys, kuriam būdinga „senovės meilės chemija“, kaip sako mokslininkai.
Ar jūs taip pat jaučiate šį nematomą pokalbį?
Gal pastebėjote, kad katė prie jūsų ateina tada, kai esate liūdni? Kad murkimas nuramina labiau nei muzika? Ar esate matę lėtą mirksėjimą – tą mažą kačių meilės „bučinį“?
Šie ženklai yra tikri, moksliškai pagrįsti ir atskleidžia, kad mūsų ryšys su katėmis – ne atsitiktinumas, o biologinis dialogas, vykstantis kiekvieną dieną.
