Maisto kainos Baltijos šalyse jau keletą metų yra jautriausia tema daugeliui gyventojų. Kai kurie produktai brango taip sparčiai, kad jų pirkimą žmonės pradėjo vadinti „prabangos“ pasirinkimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Latvijoje 2025 m. lapkritį maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 0,5 %, o tai sukėlė diskusiją – ar kainų kritimas pagaliau pasieks ir Lietuvą?
Latvijos ekonomistai sako, kad maisto kainos šalyje iš tikrųjų tapo pigesnės, ir tai patvirtina oficiali statistika. Tuo tarpu Lietuvoje situacija išlieka nevienareikšmė: kai kurių produktų kainos krenta, bet kiti – vis dar muša rekordus.
Ką rodo Latvijos duomenys?
Latvijos statistikos tarnyba patvirtino, kad lapkritį šalyje krito net kelios svarbios maisto prekių kategorijos:
- pienas – -2,8 %
- sūriai ir varškė – -2,5 %
- sviestas – -2,0 %
- sultys – -6,8 %
- pusryčių dribsniai – -6,0 %
Latvijos ekonomistas Pēteris Strautiņšas sako, kad kainos mažėjo daugiausia dėl nuolaidų kampanijų, tačiau kai kuriems produktams tai gali būti ir nuolatinio kainų mažėjimo pradžia, nes pasaulinės žaliavų kainos stipriai krenta.
Pavyzdžiui, apelsinų sulčių koncentrato kaina biržose yra daugiau nei tris kartus mažesnė nei prieš metus, todėl sulčių pigimas greičiausiai išliks.
O kas vyksta Lietuvoje?
Lietuvoje lapkritį taip pat fiksuojamos kainų korekcijos, tačiau jos nėra tokios ryškios kaip Latvijoje. Pigo kai kurie pieno produktai, kruopos, dalis konditerijos gaminių, bet bendras kainų indeksas svyruoja mažiau.
Kodėl Lietuva nekrenta taip greitai?
- Lietuva turi didesnę pieno perdirbimo pramonę, todėl kainų pokyčiai labiau priklauso nuo vietinės pasiūlos, o ne pasaulinių žaliavų kainų.
- Daugelis prekybos tinklų Lietuvoje neskuba mažinti kainų „iš anksto“, kol neįsitikina, kad žaliavų pigimas bus ilgalaikis.
- Lietuvių pirkėjai akyliau stebi kainas, todėl prekybininkai dažniau renkasi nuolaidas, o ne pastovų kainų mažinimą.
Tuo tarpu Latvijoje akcijos dažnai iškart virsta nuolatiniu kainų koregavimu, nes rinka yra mažesnė ir labiau priklausoma nuo regioninių kainų pokyčių.
Žaliavos pinga visame pasaulyje
Latvijoje tai ypač jaučiama, o Lietuvoje – tik dalinai. Pasaulinėje rinkoje:
- kakavos kaina, palyginti su gruodžiu, sumažėjo perpus,
- sviesto žaliavos kaina per metus krito apie 30 %,
- kviečių kaina lapkritį siekė ~190 eurų – beveik tiek pat, kiek 2019 m.
Kviečių pigimas yra svarbus ne tik duonai: iš jų kainų formuojasi ir gyvūninės kilmės produktų savikaina, todėl ateityje gali pigti mėsa, pienas ir kiaušiniai.
Ar kainų mažėjimas Latvijoje reikš pigesnį maistą ir Lietuvoje?
Dalis ekonomistų mano, kad Lietuvoje didesnis kainų kritimas gali pasirodyti pavasarį, kai rinkoje pasimatys ilgesnio laikotarpio žaliavų tendencijos. Latvija šį efektą pajuto greičiau – dėl mažesnės rinkos, spartesnio konkurencijos spaudimo ir jautresnio pirkėjų elgesio.
Lietuvoje kainų kritimą labiausiai riboja:
- didesnis darbo užmokesčio augimas,
- aukštesni energetikos kaštai verslui,
- sutartiniai įsipareigojimai tiekimo grandinėse, kurie keičiasi lėčiau.
Tačiau istorija rodo, kad kainų stabilumas grįžta – tik ne iš karto. Kai žaliavos pinga nuosekliai, prekybininkų pelno maržos ilgainiui slopsta, ir jie priversti kainas mažinti konkurencijos dėka.
Ar pirkėjai iš to išloš?
Taip, bet ne taip greitai ir ne vienodai. Latvijos vartotojai pirmieji pajuto pigimą, o Lietuvoje nuolaidų banga didėja lėčiau.
Ilguoju laikotarpiu svarbiausias veiksnys išlieka tas pats – pajamos. Lietuvoje darbo užmokestis per pastarąjį dešimtmetį augo sparčiau nei maisto kainos, todėl perkamąją galią labiau lemia atlyginimai, o ne atskirų produktų akcijos.
