Per Juodojo penktadienio išpardavimų savaitę Baltijos šalių gyventojai internetinėse parduotuvėse išleido beveik trečdaliu (30 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai rodo banko „Citadele“ klientų atsiskaitymų internete analizė. Įdomiausia tai, kad gyventojų deklaruojami ketinimai ir realus elgesys smarkiai skyrėsi: dauguma žmonių tvirtino, jog pirkti neketina, tačiau galiausiai išlaidos ženkliai augo.
Ryškiausią proveržį šiemet pademonstravo Latvija, antroje vietoje liko Lietuva, o Estija, nors ir fiksavo augimą, vis dar juda daug atsargiau.
Žadėjo nieko nepirkti, bet išleido daugiau nei pernai
Prieš Juodąjį penktadienį atlikta apklausa atskleidė lietuvių santūrumą. Net 59 proc. respondentų teigė, kad per išpardavimus neplanuoja išleisti nė euro, o planuojantys pirkti ketino apsiriboti itin kukliomis sumomis.
Latvijoje ir Estijoje situacija atrodė dar labiau „sausa“. Atitinkamai 70 proc. latvių ir 67 proc. estų nurodė, jog neketina pirkti nieko.
Tačiau realūs duomenys papasakojo visiškai kitą istoriją.
Banko klientai, apsipirkdami Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektroninėse parduotuvėse lapkričio 24–30 d., išleido 30 proc. daugiau nei 2024 m. tuo pačiu metu.
„Juodojo penktadienio savaitė parodė, kad Baltijos šalių vartotojai itin greitai reaguoja į prekybininkų pasiūlymus. Nors gyventojų nuostatos prieš išpardavimus atrodė atsargios, faktiniai rezultatai atskleidė, kad dalis žmonių lengvai pasiduoda impulsyviam pirkimui, kai rinkoje atsiranda patrauklios kainos ir momentiniai pasiūlymai“, – sako „Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška.
Juodasis penktadienis virsta juoduoju lapkričiu
Lietuvos pirkėjų išlaidos el. parduotuvėse per metus išaugo 11 proc.. Nors apsipirkimų skaičius šoktelėjo net 51 proc., vidutinė apsipirkimo suma sumažėjo 26 proc.
Pasak eksperto, tai atspindi Lietuvos ekonominę realybę: šalies ekonomika auga, vartotojų lūkesčiai aukšti, tačiau atlyginimų augimas pastaruoju metu lėtėja, pramonė išgyvena sudėtingesnį etapą, daugiau neapibrėžtumo darbo rinkoje.
„Gyventojai pinigus leido aktyviai, tačiau buvo išrankesni ir dalis jų ieškojo mažesnių, racionalesnių pirkinių“, – sako R. Čereška.
Visą lapkritį Lietuvos klientai el. parduotuvėse išleido 20 proc. daugiau nei spalį, o bendra mėnesio išlaidų suma buvo 38 proc. didesnė nei metų vidurkis.
Pirkėjai nebesusitelkia į vieną savaitę – išpardavimai tampa viso mėnesio reiškiniu.
Latvija – tikroji išpardavimų savaitės čempionė
Latvijoje vartotojų aktyvumas buvo didžiausias visame regione. Čia klientai internetu išleido 61 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Pirkimų skaičius augo 44 proc., vidutinė vieno apsipirkimo suma – 12 proc.
„Latvijos ekonomika demonstruoja pagreitį, augant gyventojų finansiniam optimizmui. Žmonės jaučiasi tvirčiau, todėl ryžtasi tiek kasdieniams, tiek didesniems pirkiniams“, – teigia „Citadele“ atstovas.
Latviai, apklausose deklaravę itin taupius ketinimus, realybėje tapo aktyviausiais pirkėjais.
Estija – nuo recesijos prie atsargaus atsigavimo
Estijoje tendencijos kitokios: interneto pirkinių išlaidos augo tik 1,1 proc., pirkimų skaičius sumažėjo beveik 4 proc., tačiau vidutinė pirkimo suma padidėjo 5 proc.
Tai atspindi šalies ekonomikos ciklą – Estija vis dar po truputį lipa iš recesijos, o gyventojai elgiasi gerokai atsargiau nei kaimynai.
Vis dėlto yra teigiamų ženklų: Estijos mažmeninė prekyba spalį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 m. vasaros.
Po emocijos – racionalus persigalvojimas
Kartu su aktyviais pirkimais fiksuota ir didelė grąžinamų prekių banga: paskutinę lapkričio savaitę grąžinimų skaičius buvo 1,6 karto didesnis nei įprastai.
Specialistai aiškina:
- vartotojai impulsyviai perka, matydami akcijas ir „vienos dienos pasiūlymus“,
- tačiau vėliau, nurimus emocijoms, peržiūri savo biudžetą ir dalį pirkinių grąžina.
Tai rodo, kad net išlaidaujant Baltijos šalių gyventojai išlieka racionalūs ir vertina realų poreikį.
