Nauji archeologiniai radiniai Anglijoje privertė mokslininkus iš naujo įvertinti, kas pirmieji įvaldė ugnies kūrimą. Nors ilgą laiką manyta, kad sąmoningai įžiebti ugnį sugebėjo tik ankstyvieji Homo sapiens, naujausias tyrimas rodo daug ambicingesnį scenarijų – tai galėjo padaryti neandertaliečiai, ir daug anksčiau, nei manyta iki šiol.
Prieš 400 tūkstančių metų – pirmosios kibirkštys
Dabartinės Anglijos teritorijoje, Barnhamo archeologinėje vietovėje, mokslininkai rado kelių milimetrų dydžio pirito fragmentų. Iš pirmo žvilgsnio tai tik akmenėliai, tačiau jų reikšmė – milžiniška. Piritas yra mineralas, kuris, smūgiuojant titnagu, sukelia kibirkštį. Tai reiškia, kad čia gyvenę žmonės ne tik naudojosi natūraliomis ugnimis, bet ir patys sugebėjo ją įžiebti.
Pasak tyrimo bendraautoriaus, Britų muziejaus archeologo Robo Davieso, gebėjimas valdyti ugnį buvo kertinis atspirties taškas žmogaus evoliucijoje. Šiluma, apsauga, gebėjimas gaminti maistą ir telkti didesnes grupes sukūrė pagrindą smegenų augimui, socialinėms struktūroms ir kalbos vystymuisi.
Įrodymai – stipriausi iki šiol
Barnhamo vietovė tyrinėjama jau ilgai, tačiau nuo 2013 m. atlikti kasinėjimai atskleidė naujų, iki šiol nematytų detalių. Be akmeninių įrankių ir apanglėjusių nuosėdų, rasta ir paraudusio molio sluoksnių, kurie liudija daugkartinį kaitinimą. Tai klasikinis židinio ženklas.
Pagrindinis lūžio taškas buvo pirito aptikimas. Barnhamo apylinkėse šis mineralas nerandamas natūraliai, todėl kažkas jį čia atgabeno. Tai vienas aiškiausių įrodymų, kad ugnis buvo ne tik naudojama, bet ir sąmoningai įkuriama.
„Tai rodo technologinį mąstymą, kurio iš neandertaliečių ilgai nesitikėjome“, – pažymi tyrimo bendraautorius Nickas Ashtonas.
Ugnis — didžiausia žmogaus evoliucijos sąjungininkė
Ugnies įvaldymas iš esmės pakeitė žmogaus gyvenimą. Termiškai apdorotas maistas tapo lengviau virškinamas, suteikdamas daugiau energijos smegenų vystymuisi. Šviesa ir šiluma prailgino dienos ritmą. Židiniai tapo komunikacijos ir ritualų vieta. Visa tai stiprino socialinį ryšį ir skatino kultūros formavimąsi.
Tačiau ankstyvieji įrodymai apie ugnies kontrolę visada buvo fragmentiški. Rasta apanglėjusių kaulų, rausvų nuosėdų, suodžių pėdsakų, bet iki šiol trūko geochemiškai patvirtintos informacijos, kad žmonės patys galėjo įžiebti ugnį, o ne tik pasinaudoti žaibo sukeltomis liepsnomis.
Naujasis atradimas šią spragą užpildo.
Ar ugnies technologiją išrado neandertaliečiai?
Ilgą laiką neandertaliečiai buvo vaizduojami kaip primityvesni už mūsų rūšį. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius archeologiniai radiniai nuolat keičia šį suvokimą. Jie kūrė įrankius, gamino papuošalus, naudojo pigmentus, galimai laidodavo mirusiuosius. Dabar prie šių gebėjimų gali būti priskiriamas ir ugnies įkūrimas.
Barnhamo atradimas leidžia manyti, kad sisteminga ugnies kontrolė Europoje paplito maždaug prieš 400 tūkstančių metų, o vėliau išsiplėtė į platesnius regionus — nuo Prancūzijos ir Portugalijos iki Ukrainos ir Levanto. Tai sutampa su laikotarpiu, kai žmogaus protėviai sparčiai tobulino medžioklės, įrankių ir socialines technologijas.
Kodėl šis atradimas toks svarbus?
Mokslininkai teigia, kad tai seniausi iki šiol rasti neabejotini įrodymai apie sąmoningą ugnies kūrimą Europoje. Tai perkelia neandertaliečių technologinius gebėjimus į daug aukštesnį lygį ir keičia supratimą apie mūsų evoliucinę istoriją.
Ugnis buvo raktas į išlikimą. O dabar panašu, kad pirmieji šį raktą įvaldė būtent mūsų „pusbroliai“ – neandertaliečiai.
Šaltinis: https://www.livescience.com/archaeology/human-evolution/it-is-the-most-exciting-discovery-in-my-40-year-career-archaeologists-uncover-evidence-that-neanderthals-made-fire-400-000-years-ago-in-england
