Įsivaizduokime pasaulį, kuriame tropikai tampa ne gyvybės lopšiu, o išdžiūvusia, alinamu karščiu deginama zona. Tai ne distopinis filmas ir ne tolimos ateities vizija – mokslininkai tokį pavojų vadina hipertropikais, ir Amazonė prie jo artėja greičiau, nei daug kas drįso pripažinti.
Tarptautinė tyrėjų komanda įspėja: mūsų planetos „plaučiai“, teikiantys deguonį ir sugeriantys anglies dioksidą, sparčiai netenka stabilumo. Naujasis tyrimas rodo, kad Amazonė per kelis dešimtmečius gali transformuotis į bioma, kurios šiandien Žemėje paprasčiausiai nėra.
Amazonė sprūsta iš pusiausvyros
Amazonės miškai veikia tarsi didžiulė klimato reguliavimo sistema. Kol ši sistema funkcionuoja, planeta turi vieną galingiausių gynybos mechanizmų nuo klimato atšilimo. Tačiau mokslininkai pastebi, kad šiandien šis mechanizmas stringa, o pokyčiai vyksta gerokai greičiau nei tikėtasi.
Žurnale „Nature“ publikuotas tyrimas atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – Amazonė artėja prie taško, už kurio atgal kelio gali nebelikti. Miškas mažiau kaupia anglį, medžiai lėčiau atsistato, o ekosistema labiau linkusi žlugti nei atsigauti.
Kas iš tikrųjų yra hipertropikai?
Tai klimato būsena, kuri ženkliai skiriasi nuo to, ką vadiname tropikais. Mokslininkai išskiria kelias jos savybes:
- sausasis sezonas nuolat ilgėja,
- karščio bangos stiprėja,
- sausros kartojasi dažniau ir tampa intensyvesnės,
- medžiai miršta net 55 % dažniau nei anksčiau.
Šiandien kasmet netenkama daugiau nei 1 % medžių, tačiau peržengus 1,5 % ribą miškas iš esmės praranda gebėjimą atsinaujinti. Kai medžiai nespėja augti taip greitai, kaip miršta, visas miškas tampa nesaugus ir trapus.
Kodėl Amazonė pradeda „dusti“?
Lemiamu veiksniu laikomas ilgalaikis dirvožemio išdžiūvimas. Kai jame lieka mažiau nei trečdalis drėgmės, medžiai sumažina transpiraciją – procesą, kuris užtikrina jų augimą ir anglies absorbavimą.
Kai šis procesas sustoja, medžių šaknyse ir stiebuose pradeda formuotis mikroskopiniai oro burbuliukai. Jie veikia kaip kraujo krešuliai žmogaus organizme – blokuoja gyvybinius kanalus. Kai burbuliukai kaupiasi greičiau nei medis gali su jais susidoroti, jis tiesiog žūva.
Tai – sisteminė problema, kurios pasekmės gali būti globalios.
Pavojus plečiasi už Amazonės ribų
Hipertropinių sąlygų požymių mokslininkai jau mato ir kituose pasaulio regionuose:
- Vakarų Afrikoje,
- Pietryčių Azijoje.
Tai svarbios biosferos zonos, kurios kartu su Amazonija reguliuoja planetos klimatą. Jei jos pradės nykti vienu metu, klimato stabilumui kils reali grėsmė.
Ar dar galime sustabdyti blogiausią scenarijų?
Galime. Bet tam reikia aiškaus, greito ir globaliai koordinuoto sprendimo – mažinti iškastinio kuro deginimą ir stabdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Jei šių veiksmų nebus, hipertropikai taps neišvengiami. Jei bus – Amazonė vis dar turi šansą atsigauti. Mokslininkai pabrėžia: tai nėra pasmerkimo istorija. Tai – perspėjimas. Klimato „mašina“ gali būti pataisyta, tačiau laikas šiam remontui tirpsta.
