Po Antarktidos ledo šelfais – ten, kur žmogus niekada nepateko akimis – vyksta procesas, kuris gali pakeisti pasaulio pakrančių ateitį. Šilti vandenyno sluoksniai skverbiasi į paslėptas ertmes ir lėtai tirpdo ledą iš apačios. Šis procesas nematomas, bet jo pasekmės – labai realios: sparčiai plonėjantys ledo šelfai, pagreitėję ledynų judėjimai ir vis sparčiau kylantis jūros lygis.
Tai nebe teorija. Nauji mokslininkų matavimai rodo, kad šiltas vanduo pasiekia pačias jautriausias ledo vietas ir tirpdo jas ten, kur jos labiausiai pažeidžiamos.
Ledo šelfai nyksta iš vidaus – vanduo atlieka „nematomo priešino“ vaidmenį
Ledo šelfai – milžiniškos plūduriuojančios ledinės platformos – saugo ledynus nuo spartaus slinkimo į jūrą. Kai jie tirpsta iš apačios, jų atrama silpnėja, o už jų stovintys ledynai ima judėti greičiau. Tai vadinamasis „domino efektas“, turintis įtakos pasauliniam jūros lygiui.
Problema ta, kad dauguma procesų vyksta toli po paviršiumi. Šiltas, tankus vanduo teka ledo šelfų ertmėmis ir perneša šilumą tiesiai į ledą. Bet iki šiol mokslininkai tik spėliojo, kaip tiksliai tas vanduo juda ir kur yra tirpimo „židiniai“.
Drąsi misija po ledu: robotas „Boaty McBoatface“ atskleidė nematomą pasaulį
Siekiant išsiaiškinti, kas vyksta po Dotsono šelfu Amundseno jūroje – vienoje sparčiausiai tirpstančių Antarktidos vietų – mokslininkai pasiuntė autonominį povandeninį laivą. Jis judėjo jūros dugnu daugiau nei 100 km maršrutu, rinkdamas duomenis vietose, kur žmogus fiziškai niekada neįžengtų.
Povandeninis robotas užfiksavo:
- stiprias sroves (5–10 cm/s),
- įspūdingus dugno nuolydžius iki 45°,
- netikėtai šiltą ir sūrų vandenį ertmės gelmėse.
Visa tai – įrodymai, kad ledo tirpimas po šelfu yra aktyvus, nuolatinis procesas.
Šiltas vanduo pasiekia Lemtingą tašką: sandūros liniją
Naujausi duomenys atskleidė svarbiausią mechanizmą: šiltas vanduo po Dotsono šelfu ne kyla aukštyn, kaip ilgai manyta. Vietoje to jis teka horizontaliai ir pasiekia sandūros liniją – vietą, kur ledynas atsiskiria nuo jūros dugno ir pradeda plūduriuoti.
Tai pavojinga dėl dviejų priežasčių:
- Vanduo išlaiko savo šilumą beveik nepakitusią.
- Jis tirpdo ledyną ten, kur tirpimas sukelia didžiausius padarinius – ties pačia „pusiausvyros svirtimi“.
Kai sandūros linija atsitraukia, visas ledyno korpusas pasislenka greičiau į jūrą. O tai reiškia didesnį ledynų netekimą ir spartesnį jūros lygio kilimą visame pasaulyje.
Ką atskleidė dugno forma?
Vienas netikėčiausių atradimų – svarbiausią vaidmenį tirpimo procese atlieka jūros dugno reljefas, o ne vandens srovės greitis.
Dugno slėniai ir šlaitai nukreipia šiltą vandenį tiesiai į ledo pažeidžiamiausias vietas, tarsi suformuodami kanalus, kuriais vanduo keliauja nepaliestas.
Šis atradimas gali priversti mokslininkus iš esmės peržiūrėti senesnius modelius.
Pirmieji tikslūs matavimai – naujas atspirties taškas ateities klimato prognozėms
Tyrėjų komanda užfiksavo duomenis apie temperatūrą, deguonies koncentraciją, vandens druskingumą ir turbulenciją. Tai pirmieji tokio tikslumo matavimai po Dotsono šelfu – regionu, kuris laikomas vienu svarbiausių Antarktidos „silpnųjų taškų“.
Šie duomenys padės:
- patikslinti pasaulinius jūros lygio kilimo modelius,
- suprasti, kaip šiltas vanduo pasiekia ledo širdį,
- įvertinti, kaip greitai ledynai gali tirpti ateityje.
Tai vienas tiksliųjų mokslo žingsnių, kurie mums suteikia progą suprasti, kas vyksta pasaulio pakraštyje – ten, kur slypi ateities klimato pokyčių šaknys.
Šaltinis: https://os.copernicus.org/articles/21/3341/2025/index.html
