Kasmet Norvegiją palieka apie 30 tūkst. žmonių. Vieni grįžta į savo kilmės šalis, kiti keliauja toliau – ieškodami geresnių gyvenimo, darbo ar šeimos sąlygų. Ilgą laiką manyta, kad pagrindinės išvykimo priežastys yra klimatas, socialinė izoliacija ar brangus gyvenimas. Tačiau naujas tyrimas parodė veiksnį, kuris dažnai lieka šešėlyje, bet imigrantams tampa itin svarbus – nepasitenkinimą Norvegijos sveikatos apsaugos sistema.
„Išgerkite paracetamolio ir palaukite“
Projektas „ExitNorway“, kuriame analizuojamos iš Norvegijos išvykusių imigrantų patirtys, atskleidė pasikartojantį motyvą: jausmą, kad rimti sveikatos nusiskundimai nėra vertinami pakankamai rimtai. Tarp atvykėlių jau seniai sklando pusiau juokais sakoma frazė, kad Norvegijoje beveik visoms problemoms siūlomas tas pats sprendimas – paracetamolis ir laukimas. Tyrimo duomenys rodo, kad daugeliui tai nėra tik anekdotas, o reali patirtis, kuri ilgainiui sukelia nusivylimą.
OsloMet tyrėjas ir projekto vadovas Aadne Aaslandas teigia, kad rezultatai nustebino net pačius tyrėjus. Nepriklausomai nuo kilmės šalies ar socialinės padėties, visos apklaustos imigrantų grupės išsakė kritiką sveikatos priežiūros paslaugoms. Nors sveikatos sistema retai būna vienintelė išvykimo priežastis, ji daug dažniau minima tarp išvykusiųjų nei tarp tų, kurie nusprendė likti Norvegijoje.
Šeimos gydytojas kaip „vartų saugotojas“
Vienas dažniausių skundų – šeimos gydytojo, vadinamojo fastlege, vaidmuo. Norvegijos sistema sukurta taip, kad būtent šeimos gydytojas sprendžia, ar pacientui reikalingas siuntimas pas specialistą, papildomi tyrimai ar tam tikri vaistai. Imigrantams, atvykusiems iš šalių, kuriose galima tiesiogiai kreiptis į specialistus, tai dažnai tampa kultūriniu šoku.
Dalis apklaustųjų teigia, kad jaučiasi tarsi „sulaikomi“ sistemos – jų nuomone, gydytojai pernelyg atsargiai skiria tyrimus ir vaistus, ypač antibiotikus. Ukrainos pabėgėlė tyrime pasakojo, jog buvo sutrikusi, kai gydytojas atsisakė ją siųsti pas specialistą: jos šalyje tokia praktika buvo įprasta, o Norvegijoje jai pasakyta, kad tam „nėra pakankamo pagrindo“.

Kai gydymo ieškoma už Norvegijos ribų
Dalis imigrantų, nusivylę viešąja sistema, pradeda ieškoti alternatyvų. Vieni grįžta gydytis į gimtąsias šalis, kiti vyksta į Vokietiją ar Prancūziją, kur, jų manymu, diagnostika ir gydymas vyksta greičiau. Kai kurie net renkasi brangias sveikatos paslaugas Jungtinėse Valstijose, kad išvengtų ilgo laukimo ir sudėtingos siuntimų sistemos.
Ekvadoro menininko Sebastiano istorija tapo vienu ryškesnių pavyzdžių tyrime. Jis Norvegijoje gyvena nuo 2019 metų ir pasakoja, kad lėtinę ligą valdė beveik du dešimtmečius. Tačiau per trejus metus Norvegijoje jam nepavyko gauti reikalingų tyrimų. Tik pakeitęs keturis šeimos gydytojus jis rado specialistą, kuris įsigilino į jo būklę. Per tą laiką liga progresavo, o privatus gydytojas vėliau patvirtino, kad dalies komplikacijų buvo galima išvengti.
Kodėl patys norvegai dažniausiai patenkinti?
Įdomu tai, kad vietos gyventojų požiūris į sistemą smarkiai skiriasi. Norvegijos visuomenės sveikatos instituto duomenimis, net 81 proc. norvegų teigia esantys patenkinti savo šeimos gydytojais. Tyrėjai mano, kad skirtumą lemia lūkesčiai: norvegai nuo mažens įpratę prie prevencijos, atsargaus vaistų skyrimo ir ilgesnio stebėjimo, o imigrantai dažnai tikisi greitesnių sprendimų ir aktyvesnės diagnostikos.
Sveikata – ne vienintelė priežastis, bet svarbus veiksnys
„ExitNorway“ tyrimas taip pat išskiria ir kitus veiksnius, kurie kartu su sveikatos sistemos problemomis pastūmėja žmones išvykti:
- socialinė izoliacija ir sunkumai mezgant artimus ryšius;
- spaudimas prisitaikyti prie lygybės kultūros ir „nebūti išskirtiniu“;
- mažėjantis finansinis pranašumas, kai kitos Europos šalys sparčiai vejasi Norvegiją;
- karjeros ribojimai aukštos kvalifikacijos specialistams;
- diskriminacija ir rasizmas, kurie kai kuriems tampa paskutiniu lašu.
Signalas, kurio nebeįmanoma ignoruoti
Tyrėjai pabrėžia, kad Norvegijos sveikatos sistema išlieka viena geriausių pasaulyje pagal daugumą objektyvių rodiklių. Tačiau augantis imigrantų nepasitenkinimas rodo, kad sistema ne visada atliepia skirtingų kultūrų ir patirčių žmonių lūkesčius. Kai sveikata tampa ne saugumo, o nesaugumo šaltiniu, sprendimas išvykti kai kam atrodo neišvengiamas.
Šis tyrimas – ne tik paaiškinimas, kodėl dalis užsieniečių palieka Norvegiją, bet ir aiškus signalas, kad net stipriausios sistemos turi silpnų vietų, kurias ilgainiui tenka spręsti.
Šaltinis: https://uni.oslomet.no/exitnorway/

Specialisto urologo apziuros laukiu nuo geguzes menesio.Aisku ,per ta laikotarpi buvau Lietuvoje,pasidariau visus reikalingus tyrimus,turiu visus atsakymus.Norvegu specialisto,kaip ir nebereiktu,bet idomu,sulauksiu kada ar ne?
Turejau operacija viska atliko super.neturiu nieko pries.Malonus draugiski daktarai.gal ne ant tu papuole,ir verkia.
Laukiau 2 metus operacijos o atejus tai lauktai dienai jau gulejau ant operacinio stalo tik jauciau kad kazkas negerai nes pragulejau 2 valandas iki atejimo sanitares kuri paklause ka as cia veikiu jai isejus ieskoti priezasties ji sugryzo po 10 min ir pasake kad galiu persirengti ir vykti namo kadangi darbo valandos baigesi ir chirurgas isvyko namo….
Buvau kažkada vaistinėje Norvegijoje.Tiesiog baigėsi čiulpinukai nuo gerklės,skaudėjo gerklė.Buvau atsivežęs,bet pritrūkau.Tai vaistinėje pasijutau kaip parfumerijos parduotuvėje.Buvo visko,išskyrus vaistų.Kai parodžiau pakuotę,tai net vedėje atėjo pažiūrėti,ko ieškau.Vaistų buvo tik viena lentyna,prie kasos.Buvo parfiumo,apatinio trikotažo,kremu.Todel visada veždavomės savo vaistų.Nors pagrindinių,akys,ausys,gerklė,nosis,nuo skausmo kažko.Dabar sunku apsieiti be elementariausių vaistų .