Sniego pūga – ne pasiteisinimas? Norvegijos taisyklės dėl neatvykimo į darbą stebina net vietinius: ar tuo patikėtų lietuviai?

Įsivaizduokite situaciją: naktį siautė pūga, keliai užpustyti, autobusai nevažiuoja, o ryte telefono ekrane – darbdavio žinutė su klausimu, ar šiandien būsite darbe. Daugeliui lietuvių tai skambėtų kaip savaime suprantama situacija: „jei gamta neleidžia – vadinasi, ne tavo kaltė“. Tačiau Norvegijoje požiūris į darbą, orus ir atsakomybę yra gerokai griežtesnis – ir ne visiems tai atrodo logiška.

Norvegijos darbo teisė aiškiai nurodo: atsakomybė laiku atvykti į darbą pirmiausia tenka darbuotojui, net jei oro sąlygos sudėtingos. Ir būtent ši taisyklė dažnai nustebina atvykėlius iš kitų šalių, taip pat ir lietuvius.

Kodėl blogas oras Norvegijoje nelaikomas pasiteisinimu?

Norvegija – šalis, kurioje ekstremalūs orai nėra išimtis, o kasdienybė. Pūgos, šlapdriba, apledėję keliai ar atšaukti viešojo transporto reisai čia laikomi numatomomis rizikomis, su kuriomis darbuotojas privalo skaitytis.

Tai reiškia, kad darbuotojas turi:

• iš anksto stebėti orų prognozes,
• pasirūpinti tinkamomis žieminėmis padangomis,
• pasirinkti ankstesnį reisą,
• suplanuoti alternatyvų maršrutą.

Vien sniegas ar lietus nėra laikomi pateisinama priežastimi vėluoti ar neatvykti į darbą. Jei darbuotojas pavėlavo ar neatvyko, darbdavys turi teisę:

• nemokėti už neatidirbtą laiką,
• pateikti oficialų įspėjimą,
• o jei tai kartojasi – laikyti tai darbo drausmės pažeidimu.

Lietuvoje toks požiūris daug kam skambėtų per griežtai, tačiau Norvegijoje jis grindžiamas paprasta logika: jei šalis gyvena su sudėtingais orais, darbuotojai turi prie to prisitaikyti.

Ar darbdavys gali „nuskaityti“ pinigus nuo atlyginimo?

Čia Norvegijos sistema tampa darbuotojui palankesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors darbdavys gali nemokėti už neatidirbtą laiką, jis negali savavališkai išskaičiuoti pinigų iš atlyginimo.

Išskaitos galimos tik dviem atvejais:

• jei darbuotojas raštu sutinka su atskaitymu;
• arba jei ginčas perduodamas darbo ginčų institucijai.

Kiekviena išskaita turi būti aiškiai pagrįsta ir dokumentuota. Tai reiškia, kad net ir griežtoje sistemoje egzistuoja saugikliai, saugantys darbuotojo teises.

Dar vienas svarbus aspektas – darbo sutarties tipas. Bandomuoju laikotarpiu dirbantis darbuotojas gali būti atleistas tik tuo atveju, jei:

• anksčiau buvo aiškiai įspėtas dėl vėlavimų,
• jam buvo suteikta galimybė situaciją ištaisyti.

Nuolatinę sutartį turintys darbuotojai yra dar labiau apsaugoti – atleidimas galimas tik po kelių oficialių įspėjimų.

i

Kada blogas oras vis dėlto pateisina neatvykimą?

Yra išimčių, ir jos labai aiškios. Jei darbuotojas objektyviai negali atvykti į darbą dėl aplinkybių, kurių nekontroliuoja, tai nelaikoma darbo pareigų pažeidimu. Tokios situacijos apima:

• itin stiprias pūgas,
• visiškai sustojusį viešąjį transportą,
• policijos ar kelių tarnybų rekomendacijas nevykti į darbą dėl saugumo.

Svarbu pabrėžti: net ir tokiais atvejais darbuotojas turi parodyti, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių pasiruošti. Ekstremalios sąlygos nėra automatinė „laisva diena“ – jos vertinamos kontekste.

Ką daryti, jei matote, kad nespėsite?

Norvegijoje bene svarbiausia taisyklė – ankstyvas bendravimas su darbdaviu. Jei jau iš vakaro matote, kad prognozės blogos, arba ryte suprantate, jog keliai uždaryti, apie tai reikia pranešti kuo anksčiau.

Tokiais atvejais dažnai randami kompromisiniai sprendimai:

• darbas nuotoliniu būdu,
• praleistų valandų atidirbimas kitą dieną,
• sukauptų valandų panaudojimas,
• atostogų dienos paėmimas.

Darbo inspekcijos atstovai pabrėžia, kad ankstyvas kontaktas dažniausiai leidžia išvengti konflikto ir rasti sprendimą, tinkantį abiem pusėms.

Ar lietuviai tuo patikėtų?

Daugeliui lietuvių toks požiūris skambėtų neįtikėtinai griežtas. Lietuvoje vis dar gaji nuostata, kad „jei nenuvažiuoji – vadinasi, ne tavo kaltė“. Tačiau Norvegijos sistema remiasi kitu principu: atsakomybė ir pasirengimas yra darbuotojo pareiga, o valstybė įsikiša tik tada, kai situacija tampa iš tiesų ekstremali.

Tai ne reiškia, kad Norvegija yra „beširdė“. Greičiau priešingai – taisyklės aiškios, nuspėjamos ir vienodos visiems. O galbūt būtent tokio aiškumo kartais pritrūksta ir Lietuvoje?