Kitais metais daugelio lietuvių pajamos augs – didės minimali mėnesinė alga, pensijos, socialinės išmokos, dalis gyventojų galės pasinaudoti ir antrosios pensijų pakopos pokyčiais. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip gera žinia. Tačiau ekonomikoje galioja paprasta taisyklė: kai pinigų daugiau, kainos dažnai pradeda vytis iš paskos. Tad ar didesnės pajamos iš tiesų reikš realesnį palengvėjimą kasdieniam apsipirkimui?
Daugiau pinigų „ant popieriaus“, bet dalį jų suvalgys mokesčiai
Nuo 2026 metų MMA „į rankas“ vidutiniškai padidės beveik 70 eurų. Pensininkai taip pat pajus augimą – vidutinė senatvės pensija pasieks apie 750 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – net apie 810 eurų. Atnaujinamos ir socialinės išmokos: didės vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, našlių ir vienišo asmens išmokos.
Tačiau kartu kyla ir mokesčiai, kurie skaičiuojami nuo atlyginimų. Pavyzdžiui, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, augant MMA, taip pat didėja. Tai reiškia, kad dalis papildomų pajamų automatiškai grįš į valstybės biudžetą, o realus pajamų padidėjimas daugeliui bus kuklesnis, nei atrodo skaičiuojant „ant popieriaus“.
Kodėl didesnės pajamos dažnai reiškia didesnes kainas
Kai gyventojai turi daugiau pinigų, jie daugiau ir išleidžia. Būtent tai ekonomistai vadina paklausos augimu. 2026 metais paklausą papildomai gali paskatinti ir galimybė atsiimti dalį antrosios pensijų pakopos lėšų – šie pinigai greičiausiai keliaus ne į santaupas, o į vartojimą.
Tuo pat metu kainas veikia ir pasiūlos veiksniai: darbo užmokestis, energijos ištekliai, žaliavos, transportas. Jei dalis šių sąnaudų kyla, verslas jas perkelia į galutines kainas. Todėl net ir nuosaikus ekonomikos augimas dažnai reiškia lėtą, bet nuolatinį kainų kilimą.
Maistas 2026-aisiais: brangs ne viskas, bet ramybės nebus
Prognozės rodo, kad bendras maisto kainų augimas turėtų būti nuosaikus, tačiau skirtingos produktų grupės elgsis nevienodai. Grūdų sektoriuje situacija atrodo stabilesnė – jei supirkimo kainos išliks žemos, miltai, kruopos, duona ir kiti grūdiniai produktai neturėtų brangti, o kai kuriais atvejais kainos gali ir šiek tiek sumažėti.
Visai kita situacija gyvulininkystėje. Galvijų skaičius Lietuvoje mažėja, o tai tiesiogiai veikia jautienos ir kitų susijusių produktų kainas. Jei gamyba neatsigaus, ši mėsos grupė gali ir toliau brangti. Kiaulienos rinka kol kas atrodo ramesnė, tačiau čia daug kas priklausys nuo eksporto ir ligų situacijos – kainos gali stabilizuotis arba nežymiai kilti.
Kiaušiniai išlieka viena jautriausių prekių. Dėl paukščių gripo problemų Europoje pasiūla ribota, todėl žiemos mėnesiais kainos gali dar šiek tiek kilti. Tuo tarpu vištienos kainoms tam tikrą spaudimą žemyn daro didėjantis importas – jei ši tendencija išsilaikys, vištiena gali tapti viena iš nedaugelio mėsos rūšių, kuri nebrangs.
Energija ir nafta: tylūs veiksniai, kurie gali padėti
Vienas iš stabilizuojančių veiksnių – energijos kainos. Prognozuojama, kad didmeninė elektros kaina pramonei ir gamintojams 2026 metais šiek tiek mažės. Naftos kainos pasaulyje taip pat nerodo aiškių augimo ženklų. Tai svarbu, nes energija yra viena pagrindinių maisto gamybos ir transporto dedamųjų. Jei šios sąnaudos neaugs, verslui bus sunkiau pateisinti staigų kainų šuolį.
Kodėl sviestas pinga didmenoje, bet ne visada parduotuvėje
Pastaraisiais mėnesiais pasaulinė pieno rinka parodė įdomią tendenciją – sviesto didmeninės kainos ES reikšmingai sumažėjo. Teoriškai tai turėtų atpiginti sviestą ir parduotuvių lentynose. Tačiau praktikoje dažnai matome kitą vaizdą: didmeninės kainos krenta, o mažmeninės lieka tokios pačios arba net kyla.
Tai lemia prekybos tinklų kainodaros politika, konkurencinė aplinka ir vėlavimas, su kuriuo pasaulinės tendencijos pasiekia galutinį vartotoją. Todėl net ir 2026 metais nereikėtų tikėtis, kad pigesnės žaliavos automatiškai reikš mažesnes kainas kasoje.
Konkurencija – nematomas kainų stabdys
Kainas parduotuvėse lemia ne tik sąnaudos, bet ir konkurencija. Kuo daugiau rinkos dalyvių, tuo didesnė tikimybė, kad kainos bus spaudžiamos žemyn. Būtent todėl konkurencijos institucijos itin atidžiai vertina įmonių susijungimus – ypač tuose sektoriuose, kur kalbama apie kasdienio vartojimo prekes.
Istorija rodo, kad kai rinkoje lieka per mažai žaidėjų, kainos kyla greičiau. Todėl pirkėjams konkurencija – tai ne abstrakti sąvoka, o tiesioginis veiksnys, kuris gali lemti, kiek jie mokės už duoną, pieną ar kiaušinius.
Ar 2026-aisiais gyvensime geriau?
Atsakymas nėra vienareikšmis. Pajamos augs, bet kartu didės ir mokesčiai bei kainų spaudimas. Maisto kainos greičiausiai nekils staigiai, tačiau ramybės taip pat nebus – dalis produktų brangs, kiti liks stabilūs, o kai kurie net gali šiek tiek atpigti.
Todėl 2026 metai daugeliui lietuvių bus ne tiek „daugiau pinigų“, kiek „daugiau sprendimų“ metai: kur pirkti, ką rinktis, kaip planuoti biudžetą ir kaip išnaudoti konkurenciją savo naudai. Tie, kurie stebės kainas ir naudosis pasiūlymais, papildomų eurų savo piniginėje pajus labiausiai.
