Nors pasaulio vandenynai pastarąjį šimtmetį nuosekliai šyla, Atlanto vandenyne jau daugiau nei šimtą metų egzistuoja išimtis, kuri mokslininkams ilgą laiką kėlė klausimų. Į pietus nuo Grenlandijos plyti neįprastai šalto vandens zona, ryškiai kontrastuojanti su aplinkiniu šylančiu vandenynu. Šis reiškinys tapo viena didžiausių klimato mįslių, tačiau naujas Kalifornijos universiteto Riversaide tyrimas pateikia aiškų ir nerimą keliantį paaiškinimą.
Šaltoji dėmė, kuri nesilaiko bendrų taisyklių
Atlanto vandenyno paviršiaus temperatūros žemėlapiai jau dešimtmečius rodo tą patį anomalų vaizdą – šaltą regioną ten, kur, pagal bendrą klimato kaitos logiką, turėtų būti šilčiau. Ši „šaltoji dėmė“ ne tik išliko, bet ir tapo vis aiškesnė ilgalaikiuose stebėjimuose.
Mokslininkai ilgai ginčijosi, kas lemia šį reiškinį: atmosferos tarša, vėjų pokyčiai ar gilesni procesai vandenyne. Nauja analizė rodo, kad atsakymas slypi viename iš svarbiausių planetos klimato mechanizmų.
AMOC – nematomas klimato variklis
Tyrėjai nustatė, kad pagrindinė šaltojo regiono priežastis yra silpnėjanti Atlanto meridioninė apsivertimo cirkuliacija, dar vadinama AMOC. Tai milžiniška vandenynų srovių sistema, veikianti tarsi klimato konvejeris: ji perneša šiltą, sūrų vandenį iš tropikų į šiaurę, o atvėsusį ir mažiau sūrų – grąžina į pietus giluminėmis srovėmis.
Kai ši sistema sulėtėja, į Šiaurės Atlantą patenka mažiau šilumos ir druskos. Būtent tai ir sukuria ilgalaikį atvėsimą į pietus nuo Grenlandijos – reiškinį, kuris, pasak mokslininkų, tęsiasi jau daugiau nei šimtmetį.
Vienas paaiškinimas visiems stebėjimams
Kalifornijos universiteto Riversaide klimatologai Wei Liu ir Kai-Yuan Li teigia, kad tik AMOC silpnėjimas gali vienu metu paaiškinti du pagrindinius pokyčius regione – vandens temperatūros kritimą ir druskingumo mažėjimą. Kiti siūlyti paaiškinimai, pavyzdžiui, atmosferos aerozolių poveikis, nesugebėjo atkurti realiai stebimo vaizdo.
Mokslininkai pabrėžia, kad AMOC yra kritiškai svarbi visos planetos klimatui. Bet koks jos pokytis turi grandininį poveikį oro sąlygoms, kritulių pasiskirstymui, audrų intensyvumui ir net jūrų ekosistemoms.
Kaip pavyko pažvelgti į praeitį be tiesioginių matavimų
Tiesioginiai AMOC matavimai atliekami tik pastaruosius du dešimtmečius, todėl tyrėjams teko ieškoti netiesioginių įrodymų. Jie išanalizavo maždaug šimto metų istorinius temperatūros ir druskingumo duomenis bei palygino juos su beveik šimtu skirtingų klimato modelių.
Rezultatas buvo aiškus: tik tie modeliai, kurie imitavo silpnėjančią AMOC, tiksliai atitiko realius stebėjimus. Modeliai, prognozavę srovės stiprėjimą, visiškai neatkūrė šaltojo regiono susiformavimo.
Ginčų pabaiga ir didesnis aiškumas prognozėse
Šie rezultatai padėjo užbaigti ilgai trukusias diskusijas tarp klimatologų. Anksčiau dalis tyrėjų manė, kad pagrindinis veiksnys galėjo būti oro tarša ir aerozoliai, ypač XX amžiaus viduryje. Tačiau nauja analizė rodo, kad tokie paaiškinimai nepakankami.
Tai itin svarbu Europai. AMOC daro didelę įtaką žemyno klimatui, įskaitant žiemos temperatūras, kritulių kiekį ir ekstremalių reiškinių dažnį. Silpnėjanti srovė gali reikšti vėsesnes, nepastovesnes žiemas ir didesnius klimato svyravimus ateityje.
Ką ši šaltoji dėmė reiškia mūsų ateičiai
Mokslininkai pabrėžia, kad šaltoji vieta prie Grenlandijos nėra tik regioninė anomalija. Ji yra aiškus signalas, jog viena svarbiausių pasaulio klimato sistemų jau keičiasi. Jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija ir toliau augs, AMOC silpnėjimas gali tęstis arba net paspartėti.
Temperatūros ir druskingumo duomenys leidžia rekonstruoti praeitį ir geriau suprasti, kuria kryptimi juda klimato sistema. Tai suteikia galimybę tikslinti ateities scenarijus ir ruoštis pokyčiams, kurie gali paliesti ne tik Atlanto regioną, bet ir didelę dalį pasaulio.
Grenlandijos šaltoji dėmė tampa nebe mįsle, o įspėjimu – apie lėtus, bet gilius procesus, kurie jau dabar formuoja mūsų klimato ateitį.
