Besibaigiant metams aiškėja viena – 2025-ųjų darbo rinka nebuvo nei rami, nei nuspėjama. Nors iš pirmo žvilgsnio rodikliai atrodo stabilūs, po paviršiumi bręsta tylūs, bet labai reikšmingi pokyčiai. Užimtumo tarnybos apžvalga atskleidžia dėsningumus, kurie jau tapo kasdienybe, netikėtas staigmenas ir tendencijas, galinčias iš esmės pakeisti tai, kaip dirbsime artimiausiais metais.
Darbo vietos – nebe „iki pensijos“
Vienas ryškiausių šių metų signalų – lojalumas darbdaviams tirpsta. Žmonės darbą keičia dažniau nei bet kada anksčiau, o ypač tai būdinga jaunajai kartai. Darbo vieta jiems nebėra ilgalaikis įsipareigojimas – greičiau laikina stotelė, kol atsiras geresnė galimybė.
Tuo pat metu nedirbančių Užimtumo tarnybos klientų struktūroje vyresnio amžiaus žmonės sudaro daugiau nei trečdalį. Kita tendencija – nuosekliai augantis žmonių su negalia įdarbinimas, kurį stipriai skatina tikslinės ir efektyvios valstybės paslaugos.
Vyresni darbuotojai traukiasi – ir tai rimta problema
Darbo jėgos amžėjimas tampa vienu didžiausių iššūkių. Lietuva pagal vyresnio amžiaus žmonių užimtumą net lenkia ES vidurkį, tačiau realybė kita – daugiau nei 60 tūkst. nedirbančių klientų yra 50 metų ir vyresni.
„Vilmorus“ atlikta apklausa atskleidė paradoksą: didžioji dalis 50–64 m. dirbančių žmonių yra patenkinti darbu, ypač turintys aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas. Tačiau ieškant darbo situacija kardinaliai keičiasi – beveik trečdalis šios grupės susiduria su diskriminacija, o tarp 60–64 m. asmenų tai patiria daugiau nei kas trečias.
Beveik pusė apklaustųjų mano, kad darbdaviai į vyresnius darbuotojus žiūri neigiamai. Tarp darbo ieškančiųjų ši nuomonė beveik vieninga. Prie pasitraukimo iš darbo rinkos stipriai prisideda ir technologinių kompetencijų trūkumas – mokosi ir kvalifikaciją kelia mažiau nei trečdalis vyresnių žmonių.
Jaunimas ateina… bet nepasiruošęs
Jei anksčiau jaunimo situacija darbo rinkoje nekėlė didelio nerimo, šiemet vaizdas keičiasi. Užimtumo tarnyboje registruoti 31 tūkst. 16–29 metų jaunuolių – penktadalis visų klientų.
Nors į darbo rinką šiemet įsiliejo beveik 64 tūkst. jaunų žmonių, didžiausias nerimas – dėl nedirbančio ir nesimokančio jaunimo. Daugiau nei pusė registruotų jaunuolių neturi nei profesinio, nei aukštojo išsilavinimo.
Darbdaviai pastebi ir kitą pokytį – jauniausia karta turi visai kitokius lūkesčius. Darbo užmokestis jiems dažnai nusileidžia darbdavio reputacijai, darbo atmosferai ir prasmei. Jie dažniau keičia darbus, o tradiciniai motyvavimo modeliai paprasčiausiai nebeveikia.
Žmonės su negalia – tylus proveržis
Vienas pozityviausių metų signalų – žmonių su negalia įdarbinimas. Jų skaičius Užimtumo tarnyboje išaugo, tačiau dar sparčiau auga sėkmingo įdarbinimo rodikliai. Šiemet jie įdarbinti dažniau nei pernai ir užpernai.
Didelę reikšmę turi valstybės subsidijos – daugiau nei 70 proc. atvejų darbdaviai jomis naudojasi, o tai ženkliai sumažina riziką. Įdomu tai, kad vis daugiau žmonių su negalia be jokios paramos įsidarbina vidutinės ar aukštos kvalifikacijos darbuose – IT, rinkodaros, švietimo, inžinerijos srityse.
Atvykėliai užpildo tuščias vietas
Darbo rinka tampa vis labiau tarptautinė. Lietuvoje dirba žmonės iš 163 šalių, o migrantai tapo esmine darbo jėgos dalimi, ypač sektoriuose, kurių vietiniai darbuotojai vengia.
Užsieniečių skaičius išaugo iki daugiau nei 154 tūkst., o didžiausią dalį sudaro atvykėliai iš Ukrainos. Tai rodo Lietuvos patrauklumą, bet kartu kelia naujų iššūkių – kalbos barjeras, integracija, socialinis pažeidžiamumas tampa kasdieniais klausimais.
Skaičiai ramūs, bet signalai – įtempti
Nepaisant ekonomikos lėtėjimo ir geopolitinio neapibrėžtumo, darbo rinka išliko gana atspari. Registruotų bedarbių skaičius per metus netgi sumažėjo, o nedarbo lygis siekia 8,5 proc.
Vis dėlto laisvų darbo vietų šiemet registruota mažiau nei pernai, o rinka akivaizdžiai tapo pasyvesnė. Tuo pačiu įsidarbino daugiau žmonių nei pernai, tačiau vis dažniau – terminuotam laikui.
Metai, kurie parodė kryptį
2025-ieji aiškiai parodė: darbo rinka keičiasi ne per šuolius, o per tylų, bet nuoseklų poslinkį. Vyresni darbuotojai stumiami į paraštes, jaunimas ateina nepasiruošęs, migrantai tampa būtinybe, o žmonės su negalia – neišnaudotu potencialu. Skaičiai dar ramūs, bet tendencijos rodo, kad artimiausiais metais sprendimų reikės ne kosmetinių, o sisteminių.
