Praėjusi savaitė elektros rinkoje tapo viena ryškiausių šiais metais. Didmeninės elektros kainos Baltijos šalyse krito taip staigiai, kad pokytį pajuto ne tik rinkos dalyviai, bet ir visi, kurie seka sąskaitas bei kainų prognozes. Pagrindinė priežastis – ne politiniai sprendimai ar netikėti gedimai, o gamta: vėjas, šiltesni orai ir smukęs vartojimas.
Kainos smigo žemyn – beveik perpus
Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje per savaitę sumažėjo net 45 proc. ir pasiekė 74,17 Eur/MWh. Estijoje kritimas taip pat buvo įspūdingas – 35 proc., iki 73,67 Eur/MWh. Tai vienas ryškiausių savaitinių kainų kritimų šiais metais.
Pokyčiai neapsiribojo tik Baltijos šalimis. Vokietijoje elektra atpigo 19 proc., iki 90,11 Eur/MWh, o Lenkijoje – net 27 proc., iki 108,45 Eur/MWh. Tai rodo, kad kainų korekcija apėmė platesnį regioną, tačiau Baltijos šalys šįkart išsiskyrė mastu.
Rekordinis vėjas ir šiluma – kainų „žudikai“
Energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenimis, kainų kritimą nulėmė keli vienu metu susiklostę veiksniai. Šiltesni orai sumažino elektros poreikį, o vėjo elektrinės pasiekė rekordinį gamybos lygį. Šis derinys sukūrė situaciją, kai rinkoje atsirado daugiau elektros, nei jos reikėjo.
Pasak „Elektrum Lietuva“ Komercijos vadovo Manto Kavaliausko, toks kainų kritimas buvo vienas ryškiausių šiemet ir leido reikšmingai sumažinti elektros tiekimo kaštus visoje rinkoje. Kitaip tariant, vėjas tiesiogine prasme „išpūtė“ kainas žemyn.
Gyventojų tarifai – be staigių pokyčių
Nors didmeninė kaina smuko drastiškai, nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomos kainos gyventojams išliko panašiame lygyje kaip ir ankstesnę savaitę. „Elektrum Lietuva“ mažiausia fiksuota kaina praėjusią savaitę siekė 21,9 ct/kWh, pasirenkant 8 mėnesių fiksavimą.
Tai primena svarbią taisyklę: didmeninės rinkos svyravimai ne visada akimirksniu atsispindi galutinėse vartotojų sąskaitose, tačiau tokie kritimai ilgainiui gali turėti įtakos naujiems pasiūlymams.
Vartojimas mažėjo, gamyba augo
„Nord Pool“ regione elektros vartojimas augo ir siekė 9 163 GWh, o gamybos apimtys pakilo iki 10 116 GWh. Tai reiškia, kad pasiūla lenkė paklausą – dar vienas veiksnys, spaudęs kainas žemyn.
Baltijos šalyse bendras elektros vartojimas išliko stabilus – 586 GWh. Tačiau Lietuva išsiskyrė: čia elektros suvartojimas sumažėjo 5 proc., iki 259 GWh. Tuo metu Estijoje vartojimas augo 6 proc., iki 175 GWh, o Latvijoje liko nepakitęs – 153 GWh.
Gamybos šuolis – įspūdingi skaičiai
Didžiausia staigmena slypi gamybos statistikoje. Bendros elektros gamybos apimtys Baltijos šalyse per savaitę išaugo net 25 proc., iki 386 GWh.
Lietuvoje elektros gamyba šoktelėjo 48 proc. ir pasiekė 198 GWh. Estijoje augimas dar įspūdingesnis – net 118 proc., iki 85 GWh. Tuo tarpu Latvijoje situacija buvo priešinga – gamyba sumažėjo 25 proc., iki 103 GWh.
Kiek elektros pasigaminame patys?
Per savaitę visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 66 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuva šioje vietoje atrodo stipriausiai – čia pagaminta 76 proc. šalies poreikio. Latvijoje šis rodiklis siekė 68 proc., o Estijoje – 49 proc.
Šie skaičiai rodo, kad vėjo ir vietinės gamybos vaidmuo tampa kritiškai svarbus ne tik kainoms, bet ir energetiniam saugumui. Praėjusi savaitė buvo aiškus pavyzdys, kaip palankios gamtos sąlygos gali akimirksniu pakeisti visą elektros rinkos paveikslą.
