Žmonija pagaliau ryžtasi: pirmoji žmogaus misija į Marsą turės vieną tikslą, kuris gali pakeisti viską

Kai pirmasis žmogus palies Marso gruntą, tai nebus tik dar vienas žingsnis kosmoso lenktynėse. Tai bus momentas, galintis visiems laikams pakeisti mūsų supratimą apie gyvybę Visatoje. Mokslininkai dabar tai pasakė aiškiai ir be užuolankų – pirmoji pilotuojama misija į Marsą bus skirta ne kolonijų kūrimui, ne technologijų bandymams, o tam, kas žmoniją jaudina šimtmečius: gyvybės ženklų paieškai.

Toks sprendimas įtvirtintas naujoje JAV Nacionalinių mokslų akademijų ataskaitoje, kuri iš esmės nubrėžia būsimo Marso „užkariavimo“ kryptį. Ir ji daug kam gali pasirodyti netikėta.

Ne miestai, ne bazės – pirmiausia gyvybė

Astrobiologija – mokslas apie gyvybę už Žemės ribų – iškeliama į patį brangiausio ir sudėtingiausio žmonijos projekto centrą. Tai reiškia, kad nusileidimo vieta, astronautų maršrutai, net jų parengimas bus derinami prie vieno klausimo: kur didžiausia tikimybė rasti biologinių „parašų“ – senovinių ar galbūt net dabartinių gyvybės pėdsakų.

Mokslininkų sudarytame prioritetų sąraše gyvybės paieška užima pirmąją vietą. Tik po jos seka Marso vandens ir anglies ciklų tyrimai, planetos geologinės istorijos analizė. Klausimai, susiję su žmogaus išlikimu, sveikata ar psichologija Marse, atsiduria tik ketvirtoje vietoje.

Tai aiškus signalas: pirmasis skrydis bus mokslinė ekspedicija, o ne repeticija ateities kolonijoms.

Kolonizacija palauks

Dar labiau stebina tai, kas liko prioritetų sąrašo apačioje. Vietinių išteklių naudojimas, maisto auginimas Marse, mikroorganizmų ar gyvūnų dauginimosi galimybės – visa tai sąmoningai nustumiama į šalį. Net milžiniškos dulkių audros, kurios kartais apgaubia visą planetą, laikomos mažiau svarbiomis nei galimybė rasti gyvybės pėdsakų.

Mokslininkai nori, kad pirmoji misija atsakytų į fundamentalų klausimą, o ne ruoštų dirvą gyvenimui Raudonojoje planetoje.

i

Keturi scenarijai, vienas istorinis tikslas

Ataskaitoje aprašomi keturi galimi pilotuojamo Marso tyrinėjimo scenarijai. Ambicingiausias jų – trijų misijų seka vienoje maždaug 100 kilometrų teritorijoje. Pirmiausia trumpas 30 Marso dienų nusileidimas, po to – nepilotuojamas krovinio atgabenimas, o galiausiai ilga, net 300 solių trunkanti ekspedicija.

Toks planas leistų ne tik gręžti gruntą ir įrengti meteorologines stotis, bet ir atlikti sudėtingą mėginių analizę vietoje. Ilgalaikė misija suteiktų galimybę stebėti sezoninius pokyčius, kurių trumpi apsilankymai tiesiog neatskleidžia.

Kiti scenarijai siūlo lankstesnį požiūrį – tyrinėti kelias skirtingas vietas, gręžtis į gilesnius sluoksnius, kur galėtų būti skysto vandens, arba atlikti kelias trumpas misijas labai skirtinguose Marso regionuose – nuo senovinių lavos laukų iki ledo ir dulkių zonų.

Žmonės, robotai ir dirbtinis intelektas – viena komanda

Mokslininkai pabrėžia ir dar vieną jautrų aspektą – planetų apsaugą. Bet koks Žemės mikroorganizmų „nutekinimas“ Marse galėtų visiškai sugadinti gyvybės paieškos rezultatus. Todėl keliami griežti reikalavimai sterilumui ir mėginių grąžinimui į Žemę.

Didelė reikšmė teikiama ir hibridinėms misijoms. Ateities Marse astronautai nedirbs vieni – kartu su jais veiks robotai ir dirbtinis intelektas, padėsiantys greičiau analizuoti duomenis, pasirinkti tyrimų vietas ir sumažinti riziką žmonėms.

Atsakymas, kuris gali pakeisti žmoniją

Pirmoji žmogaus misija į Marsą nebebus tik drąsus technologinis eksperimentas. Ji taps bandymu atsakyti į patį svarbiausią klausimą: ar gyvybė Visatoje – unikali Žemės privilegija, ar tik vienas iš daugelio galimų scenarijų.

Ir dabar jau aišku – kai žmonės pagaliau nusileis Raudonojoje planetoje, jie pirmiausia ieškos ne vietos vėliavai ar bazei, o ženklų, kad kažkada – o gal net ir dabar – Marsas buvo gyvas.

Šaltinis: https://www.nationalacademies.org/news/search-for-life-should-be-top-science-priority-for-first-human-landing-on-mars-says-new-report