Balti dūmai iš dyzelinio variklio – rimtas signalas: kodėl taip nutinka ir ką daryti, kad nebaigtųsi brangiu remontu

Balti, aitrūs dūmai iš dyzelinio automobilio išmetimo vamzdžio dažnam vairuotojui kelia nerimą. Ypač tada, kai variklis dar šaltas, dirba nelygiai, dreba, o kvapas primena nesudegusį kurą. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai „smulkmena“, praktika rodo – dažnai tai aiškus signalas apie rimtesnes degimo ar degalų tiekimo problemas.

Kas iš tikrųjų vyksta variklyje

Dyzeliniuose varikliuose su elektroniniu būdu valdomu paskirstymo tipo aukšto slėgio kuro siurbliu (VP tipo), kurie buvo plačiai naudojami nuo 1990-ųjų iki 2000-ųjų pradžios, balti dūmai dažniausiai atsiranda dėl vienos priežasties – dyzelinas tiesiog nespėja sudegti.

Kai į cilindrus patenka per didelis degalų kiekis, o variklis dar nepasiekęs darbinės temperatūros, kuras iš dalies išmetamas į išmetimo sistemą. Ant įkaitusio katalizatoriaus jis pradeda garuoti ir iš išmetimo vamzdžio pasirodo tiršti balti dūmai su aštriu kvapu.

Kodėl problema išryškėja būtent šaltam varikliui

Tuščiąja eiga aukšto slėgio kuro siurblys bando palaikyti stabilų variklio darbą. Normaliomis sąlygomis įpurškiama palyginti nedidelė kuro dozė. Tačiau kai variklis dėl techninių priežasčių dirba nestabiliai, elektronika pradeda „gelbėti situaciją“ – staigiai didina degalų kiekį, kad variklis neužgestų.

Rezultatas – chaotiškas dozės didinimas ir mažinimas, variklio drebėjimas, garsus purkštukų ūžesys ir balti dūmai iš nesudegusio kuro pertekliaus.

Pirmas dalykas, kurį būtina patikrinti – kaitinimo žvakes

Kaitinimo žvakės dyzeliniame variklyje atlieka lemiamą vaidmenį šalto užvedimo metu. Net jei jos formaliai „gyvos“, tai dar nereiškia, kad veikia tinkamai.

Patikra multimetru dažnai neparodo realios situacijos – žvakė gali turėti varžą, bet kaisti per lėtai arba netinkamoje vietoje. Patikimiausias būdas – atsukti kiekvieną žvakę ir tiesiogiai prijungti prie akumuliatoriaus. Tinkama žvakė per kelias sekundes turi įkaisti iki ryškiai raudonos spalvos nuo pat galiuko. Jei ji kaista vangiai arba nuo vidurio – ją būtina keisti.

Suspaudimas – nematomas, bet kritiškai svarbus

Dyzeliniame variklyje suspaudimas turi būti pakankamas, kad kuras galėtų užsidegti. Normalūs rodmenys dažniausiai siekia apie 24–25 barus, tačiau svarbiausia ne absoliutus skaičius, o tolygumas tarp cilindrų.

Jei viename cilindre suspaudimas ženkliai mažesnis nei kituose, elektronika vėl pradeda „žaisti“ su degalų doze, bandydama kompensuoti netolygų darbą. Tai tiesioginis kelias į baltus dūmus ir nestabilią tuščiąją eigą. Esant mažesniam nei 20 barų suspaudimui, dažniausiai jau kalbama apie rimtą variklio remontą.

Purkštukai – dažna, bet nuvertinama problema

Susidėvėję arba užsikimšę purkštukai gali tiek „pilti“ per daug kuro, tiek purkšti jį netaisyklingai. Abiem atvejais kuras sudega neefektyviai.

Jei purkštukai nelaiko slėgio, dūmai atsiranda ne tik šaltam, bet ir šiltam varikliui. Jei jie užsikimšę – tuščioji eiga tampa nestabili būtent apšilimo metu. Senesniuose purkštukuose taip pat pasitaiko mechaninių nusidėvėjimų, dėl kurių pirminis įpurškimas tampa netikslus ir sukelia dūmijimą.

i

Aukšto slėgio kuro siurblys – sudėtingiausia grandis

Tai pats sudėtingiausias ir brangiausias mazgas. Dažniausios problemos – vidinio slėgio trūkumas, laiko stūmoklio užstrigimas arba dozavimo vožtuvo gedimai.

Kai siurblys nebesugeba greitai sukurti reikiamo slėgio, variklis sunkiai užsiveda, neužlaiko apsukų, prastai reaguoja į akceleratorių. Laiko stūmoklio užstrigimas dažnai pasireiškia vėlyvu arba per ankstyvu įpurškimu, o tai tiesiogiai sukelia baltus dūmus ir galios praradimą.

Paskirstymo grandinė ar diržas – dar viena rizikos vieta

Išsitampius paskirstymo grandinei ar diržui, įpurškimo momentas pasislenka. Kuras įpurškiamas per vėlai, degimas tampa neefektyvus, o dūmai – neišvengiami. Pradiniuose etapuose dar galima kompensuoti reguliavimu, tačiau vėliau lieka tik mechaninis remontas.

Esmė – ne dūmai, o priežastis

Balti dūmai iš dyzelinio variklio nėra savarankiška problema. Tai pasekmė. Variklio valdymo sistema bando palaikyti apsukas, o šaltas variklis tiesiog nepajėgia sudeginti perteklinio kuro. Kuo ilgiau ignoruojami šie simptomai, tuo didesnė rizika, kad nedidelis gedimas virs brangiu remontu.

Todėl pirmas baltų dūmų pasirodymas – ne priežastis panikuoti, bet aiškus signalas, kad laikas atlikti nuoseklią diagnostiką.