Europa dar tik ruošiasi žiemai, tačiau sinoptikų prognozės skamba vis grėsmingiau. Meteorologai neatmeta scenarijaus, kad 2025–2026 metų žiema gali tapti viena šalčiausių per kelis dešimtmečius, o kai kurie ekspertai ją jau lygina su vadinamosiomis „legendinėmis“ žiemomis iš XX amžiaus pabaigos. Ir tai ne tušti žodžiai – Lietuva jau yra išgyvenusi tokį speigą, kuris šiandien daug kam skambėtų kaip kraštutinė anomalija.
Sinoptikų signalai kelia nerimą
Kaip rodo ilgalaikės prognozės, artėjančios žiemos scenarijus gali būti susijęs su poliarinio sūkurio susilpnėjimu. Tai reiškinys, kuris dažnai lemia ilgalaikes šalčio bangas Europoje. Tokiais atvejais virš žemyno įsitvirtina stabili aukšto slėgio sritis – dienomis vyrauja giedri, ramūs orai, tačiau naktimis temperatūra staigiai krinta, o šalnos tampa itin stiprios.
Tokios žiemos pavojingos ne tik dėl žemų temperatūrų, bet ir dėl jų trukmės. Šaltis neateina trumpam – jis laikosi savaitėmis, be atlydžių, palaipsniui sekindamas tiek žmones, tiek infrastruktūrą.
Kai Lietuvoje speigas tapo kasdienybe
Kalbant apie galimą „šimtmečio žiemą“, verta prisiminti 1985 metus – vieną atšiauriausių laikotarpių Lietuvos meteorologijos istorijoje. Tą žiemą šaltis neužgriuvo staiga. Jis pradėjo stiprėti sausio pabaigoje ir laikėsi iki pat vasario 25 dienos, be realių pertraukų.
Tai buvo klasikinis užsitęsęs speigas:
- naktimis temperatūra dažnai laikėsi tarp –25 ir –34 laipsnių,
- dieną nepakildavo aukščiau –18–25 laipsnių,
- oras buvo saulėtas, beveik be vėjo, be sniego pūgų ar audrų.
Būtent tokios sąlygos laikomos pačiomis pavojingiausiomis – sausas, ramus šaltis „kanda“ stipriau nei vėjuota pūga.
Ne vienintelė tokia žiema
Nors 1985-ieji dažnai minimi kaip pats ilgiausias ir stabiliausias speigas, tai nebuvo vieninteliai metai, kai Lietuva susidūrė su itin atšiauriomis žiemomis. Vyresni žmonės iki šiol pasakoja apie „keistas“ žiemas, kai šalčiai užsitęsdavo be atlydžių, o gamta atrodė sustingusi savaitėms.
Kodėl tai svarbu dabar?
Sinoptikų perspėjimai apie galimą „šimtmečio žiemą“ nėra bandymas gąsdinti. Jie primena, kad tokie scenarijai jau yra buvę, ir Lietuva turi realią patirtį, kaip atrodo ilgalaikis speigas.
Skirtumas tik tas, kad šiandien mūsų gyvenimas kur kas labiau priklauso nuo elektros, šildymo sistemų, logistikos ir technologijų. Todėl jei gamta nuspręstų pakartoti tai, kas jau vyko prieš kelis dešimtmečius, pasekmės galėtų būti dar labiau juntamos.
Kol kas specialistai ragina stebėti prognozes ir ruoštis įvairiems scenarijams. Viena aišku jau dabar – ramios ir švelnios žiemos šį kartą niekas nebežada, o istorija rodo, kad Lietuva jau yra mačiusi, ką reiškia tikras, ilgai trunkantis speigas.
Šaltinis: https://nra.lv/tautaruna/citi/508984-gadsimta-aukstaka-ziema-eiropa-ko-sagaidit-2025-2026-gada.htm
