Gruodis neatsiejamas nuo švieselių, eglučių ir ryškiai raudono augalo, kuris kasmet masiškai keliauja į namus, biurus ir vitrinas. Puansetija daugeliui tapo neoficialiu Kalėdų simboliu – be jos sunku įsivaizduoti šventinę atmosferą. Tačiau nors šis augalas atrodo nekaltas ir jaukus, apie jį žinomas ne tik grožis, bet ir faktas, apie kurį daugelis pirkėjų nė nepagalvoja.
Kodėl puansetija tapo gruodžio fenomenu
Puansetijos kilmė siekia Meksiką ir Centrinę Ameriką. Ten ji buvo laikoma ypatingu augalu, simbolizavusiu atsinaujinimą ir tyrumą. Europoje ji įsitvirtino kaip „Kūčių vakaro gėlė“ ir ilgainiui tapo neatsiejama Kalėdų tradicijų dalimi.
Ryškiai raudoni lapai, kontrastuojantys su žalia spalva, natūraliai asocijuojasi su šventėmis, jaukumu ir dovanomis. Būtent todėl puansetija šiandien yra viena dažniausiai dovanojamų gėlių gruodžio mėnesį – ją renkasi tiek šeimos nariai, tiek kolegos ar verslo partneriai.
Mažai žinomas pavojus, slypintis po grožiu
Už šventinio įvaizdžio slypi svarbi detalė, apie kurią dažnai nutylima. Puansetijos stiebuose ir lapuose yra pieniško latekso – lipnios, balkšvos medžiagos, kuri gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.
Žmonėms ši medžiaga paprastai nėra pavojinga, tačiau naminiams gyvūnams situacija kitokia. Katės ir šunys, pakramtę net nedidelę augalo dalį, gali patirti niežulį, seilėtekį, pykinimą ar vėmimą. Dažniausiai simptomai būna lengvi ir trumpalaikiai, tačiau jie gali sukelti didelį diskomfortą gyvūnui ir nerimą šeimininkams.
Dėl šios priežasties specialistai pataria puansetiją laikyti tokioje vietoje, kur jos nepasiektų nei maži vaikai, nei smalsūs augintiniai.
Kaip prižiūrėti, kad džiugintų kuo ilgiau
Nepaisant savo reputacijos, puansetija nėra reiklus augalas. Tinkamai prižiūrima ji gali išlikti graži gerokai ilgiau nei šventinis laikotarpis.
Ji nemėgsta skersvėjų, staigių temperatūros pokyčių ir tiesioginių saulės spindulių. Optimaliausia temperatūra – nuo 15 iki 22 laipsnių šilumos. Laistyti reikėtų saikingai: per didelis vandens kiekis puansetijai kenkia labiau nei trumpalaikė sausra. Geriausia palaukti, kol dirva šiek tiek pradžius, ir tik tuomet palaistyti drungnu vandeniu.
Jei augalas pradeda mesti lapus, tai dažniausiai signalizuoja, kad jis patyrė stresą – buvo peršaldytas, pastatytas per arti radiatoriaus ar laikomas pernelyg sausoje patalpoje.
Tai, ką daugelis palaiko žiedais, iš tiesų nėra žiedai
Dar viena įdomi detalė, kuri nustebina daugelį – raudonos puansetijos „žiedų“ iš tikrųjų nėra. Tai spalvoti lapai, vadinami pažiedlapiais. Tikrieji žiedai yra visai maži, gelsvi ir slepiasi pačiame augalo centre.
Būtent šie spalvoti lapai ir suteikia puansetijai jos išskirtinį, šventinį vaizdą, dėl kurio ji kasmet tampa vienu labiausiai ieškomų ir perkamų augalų gruodžio mėnesį.
Puansetija išlieka neabejotina Kalėdų klasika – graži, simboliška ir jauki. Tačiau ją parsinešant namo verta žinoti ne tik, kaip ji atrodo, bet ir su kuo iš tiesų turime reikalą.
