„Bluetooth“ šiandien veikia tyliai ir nepastebimai – dažnas net nebeatsimena, kada jį paskutinį kartą išjungė. Belaidės ausinės, išmanieji laikrodžiai, automobiliai ar namų įrenginiai prisijungia per kelias sekundes, todėl technologija tapo natūralia kasdienybės dalimi. Tačiau kibernetinio saugumo ekspertai perspėja: būtent šis patogumas gali tapti rimta spraga, jei neįvertinate rizikos.
Pamirštama grėsmė, veikianti fone
Daugelis žmonių jau įprato išeidami iš namų išjungti „Wi-Fi“, tačiau apie „Bluetooth“ dažnai net nepagalvoja. Jis lieka įjungtas visą dieną – kišenėje, rankinėje, automobilyje ar darbo vietoje.
Saugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad pakanka vieno neteisingo paspaudimo ar neapsaugoto nustatymo, jog jūsų įrenginys taptų matomas aplinkiniams. O tai atveria duris piktavaliams, kurie gali išnaudoti žinomus pažeidžiamumus net ir moderniuose įrenginiuose.
„Bluetooth“ lankstumas – didžiausias jo privalumas, bet kartu ir silpnoji vieta.
Atakos vyksta arčiau, nei manote
Skirtingai nei internetiniai įsilaužimai, „Bluetooth“ atakoms nereikia didelio atstumo. Jos dažniausiai vyksta iki 10 metrų spinduliu – tai tas pats atstumas, kuriuo esate nuo kitų žmonių autobuse, prekybos centre, kavinėje ar oro uoste.
Kibernetinio saugumo analitikai išskiria daugiau nei dešimt skirtingų „Bluetooth“ atakų tipų. Kai kurios atrodo tik kaip erzinantys pokštai, tačiau kitos gali baigtis rimtais duomenų ar net pinigų praradimais.
Nuo „nekaltų“ žinučių iki duomenų vagystės
Vienas paprastesnių pavyzdžių – vadinamasis „BlueJacking“. Tokiu atveju vartotojas gauna nepageidaujamas žinutes iš nepažįstamų įrenginių. Nors tai gali atrodyti kaip smulkmena, tokie pranešimai neretai naudojami kaip psichologinė apgaulė, skirta išprovokuoti vartotoją spausti nuorodas ar patvirtinti ryšį.
Kur kas pavojingesnis metodas – „BlueSnarfing“. Jo metu užpuolikai gali pasiekti kontaktus, nuotraukas, kalendoriaus informaciją, o kartais ir kitus jautrius duomenis, ypač jei įrenginys nėra apsaugotas stipriu PIN kodu.
Pavojingiausias scenarijus – visiška kontrolė
Didžiausią grėsmę kelia vadinamasis „Bluebugging“. Tai ataka, leidžianti piktavaliams be jūsų žinios perimti įrenginio valdymą: skambinti, siųsti žinutes, naudotis internetu ar net klausytis pokalbių.
Dar pavojingesnė yra „BlueBorne“ ataka, kuri nereikalauja net suporavimo. Pakanka, kad „Bluetooth“ būtų įjungtas – ir įrenginys jau gali tapti taikiniu.
Rizikuoja ne tik telefonai
Ekspertai pabrėžia, kad pavojus kyla ne vien išmaniesiems telefonams. Išmanieji namai, kuriuose naudojamos belaidės kameros, spynos, televizoriai ar kiti įrenginiai, taip pat gali tapti patraukliu taikiniu.
Tas pats galioja ir šiuolaikiniams automobiliams, ypač jei palikti gamykliniai nustatymai, nekeičiami standartiniai kodai ar nereguliariai atliekami programinės įrangos atnaujinimai.
Kaip sumažinti riziką?
Kibernetinio saugumo ekspertai pataria laikytis kelių paprastų, bet labai svarbių taisyklių. Išjunkite „Bluetooth“, kai jo nenaudojate. Nustatykite, kad jūsų įrenginys nebūtų matomas aplinkiniams. Atmeskite nepažįstamas ryšio užklausas ir naudokite stiprius slaptažodžius bei PIN kodus.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į bet kokius keistus signalus: netikėtai atsiradusius pranešimus, savaime vykstančius veiksmus ar nepažįstamus prisijungimus.
Patogumas neturi tapti silpnybe
„Bluetooth“ technologija pati savaime nėra pavojinga. Tačiau nuolatinis jos naudojimas be jokios kontrolės gali atverti duris problemoms, kurios kainuoja ne tik nervus, bet ir realius pinigus.
Žinojimas ir atsargumas – paprasčiausias būdas apsisaugoti. Kartais vienas mygtuko paspaudimas gali padaryti daugiau, nei atrodo.
Šaltinis: https://www.dagensps.se/teknik/nu-varnas-alla-med-bluetooth-kan-sta-dig-dyrt/
