Aviacijos poveikis klimatui yra kur kas didesnis, nei rodo vien skaičiai apie išmetamą anglies dioksidą. Mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad lėktuvai keičia atmosferą ne tik degindami kurą, bet ir palikdami nematomus pėdsakus debesyse, kurie tyliai, bet nuosekliai šildo planetą.
Balti dryžiai – tik ledkalnio viršūnė
Danguje dažnai matomi balti lėktuvų paliekami dryžiai vadinami kondensaciniais pėdsakais. Jie susidaro tada, kai reaktyvinių variklių išmetamųjų dujų vandens garai itin šaltame ir retame aukštikalnių ore greitai virsta ledo kristalais. Iš pirmo žvilgsnio šie debesys atrodo nekalti, tačiau jų poveikis klimatui – reikšmingas.
Tokie pėdsakai lengvai praleidžia Saulės šviesą žemyn, bet tuo pačiu sulaiko šilumą, kurią Žemė skleidžia atgal į kosmosą. Dėl šio „šiltnamio efekto“ atmosfera palaipsniui šyla. Tačiau, kaip paaiškėjo, tai tik matoma problemos dalis.
Paslėpti pėdsakai debesų viduje
Dideliame aukštyje dažnai formuojasi natūralūs, ploni plunksniniai debesys. Būtent per juos dažniausiai ir eina pagrindiniai oro linijų maršrutai. Šiuose debesyse oro drėgmė neretai būna didesnė, nei manyta anksčiau, todėl pro juos skrendantys lėktuvai sukuria naujus kondensacinius pėdsakus tiesiog debesų viduje.
Šie pėdsakai beveik nematomi plika akimi, nes susilieja su esama debesų danga. Dėl to ilgą laiką jie buvo ignoruojami klimato modeliuose – manyta, kad jų poveikis menkas arba visai nereikšmingas.
Palydovai atskleidė tai, ko nematėme
Leipcigo universiteto mokslininkai pirmą kartą išsamiai įvertino šių „paslėptų“ kondensacinių pėdsakų poveikį. Naudodami palydovinius lazerinius matavimus, jie fiksavo labai subtilius debesų struktūros pokyčius po orlaivių skrydžių.
Rezultatai parodė, kad nematomi pėdsakai padidina bendrą kondensacinių pėdsakų sukeliamą atšilimo efektą maždaug 10 procentų. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti nedidelis skaičius, pasauliniu mastu jis laikomas reikšmingu.
Kodėl šie debesys sulaiko daugiau šilumos
Lėktuvų išmetamosiose dujose yra ne tik vandens garų, bet ir smulkių suodžių dalelių. Būtent jos tampa „branduoliais“, aplink kuriuos formuojasi ledo kristalai. Dėl to debesyse atsiranda daugiau, bet smulkesnių ledo dalelių.
Tokie debesys tampa tankesni ir efektyviau sulaiko šiluminę spinduliuotę. Nors laikui bėgant šios pakitusios debesų struktūros susimaišo su aplinkiniu oru ir vizualiai išnyksta, jų poveikis klimatui išlieka.
Kodėl naktiniai skrydžiai ypač svarbūs
Didelę reikšmę turi ir paros metas. Dieną debesys gali atspindėti dalį Saulės spindulių atgal į kosmosą, taip šiek tiek kompensuodami šildantį efektą. Tačiau naktį šio kompensavimo nėra – lieka tik šilumos sulaikymas.
Mokslininkai nustatė, kad maždaug 80 procentų paslėptų kondensacinių pėdsakų sukelia bendrą atšilimą, ypač nakties metu. Tai reiškia, kad skrydžių laikas gali būti toks pat svarbus kaip ir jų skaičius.
Tūkstančiai skrydžių – aiškus dėsningumas
Siekdami atskirti lėktuvų poveikį nuo natūralių atmosferos procesų, tyrėjai palygino skrydžių trajektorijas su palydoviniais debesų duomenimis. Jie išanalizavo beveik 40 tūkstančių atvejų, kai orlaiviai sąveikavo su debesų sluoksniais, ir lygino juos su nepaliestomis teritorijomis.
Šis metodas leido aiškiai parodyti, kad stebimi pokyčiai nėra atsitiktiniai – jie tiesiogiai susiję su oro eismu.
Pandemija tapo netikėtu eksperimentu
COVID-19 pandemija suteikė mokslininkams unikalią galimybę stebėti atmosferą be intensyvaus oro eismo. Kai skrydžių skaičius smarkiai sumažėjo, viršutinėje atmosferoje sumažėjo ir dalelių kiekis.
Tuo laikotarpiu buvo dažniau fiksuojamas debesų vėsinantis poveikis. Atkūrus oro eismą, atšilimo signalai vėl sustiprėjo. Tai tapo dar vienu stipriu įrodymu, patvirtinančiu tiesioginį ryšį tarp skrydžių intensyvumo ir klimato poveikio.
Kodėl kai kurios idėjos gali neveikti
Anksčiau buvo siūlyta sąmoningai nukreipti orlaivius per plunksninius debesis, tikintis, kad tai padės sumažinti atšilimą. Tačiau naujausi duomenys kelia rimtų abejonių dėl tokios strategijos. Tyrėjai nerado patikimų įrodymų, kad toks maršrutų keitimas iš tiesų sumažintų bendrą aviacijos poveikį klimatui.
Ką tai reiškia ateičiai
Mokslininkų išvada aiški: vertinant aviacijos poveikį klimatui, nepakanka žiūrėti tik į matomus pėdsakus danguje. Paslėpti procesai debesų viduje atlieka svarbų, anksčiau nepakankamai įvertintą vaidmenį.
Tyrimas, paskelbtas mokslo žurnale „Nature Communications“, gali tapti svarbiu žingsniu kuriant tikslesnius klimato modelius ir ieškant efektyvesnių sprendimų, kaip mažinti oro transporto poveikį planetai.
Šaltinis: https://www.nature.com/articles/s41467-025-66231-8
Jau skaičiau šio redaktoriaus straipsnius kaip ale nuo Gruodžio 13 – 16 turejo atšalti labai. Tiesiog iš piršto laužti svaičiojimai. Rašo beleką, kad tik kas skaitytų.
Tai yra moksliškai pagrįstas straipsnis. Šaltinis nurodytas straipsnio apačioje. Siūlyčiau isigilinti ir atkreipti dėmesį. O dėl orų, tai jie yra sunkiai prognozuojami, nes dėl klimato kaitos vieną dieną gali būti +10, kitą -10. Jūsų teiginiai yra nepagrįsti, tai tik nuomonė.