Tarpžvaigždinė kometa 3I/ATLAS šiuo metu išgyvena itin retą ir astronomams ypač įdomų etapą – kelias dienas ji juda beveik sinchroniškai su Žeme, tarsi trumpam būtų tapusi mūsų planetos palydove. Toks reiškinys pasitaiko itin retai ir leidžia itin tiksliai tirti objektą, atkeliavusį iš kitos žvaigždžių sistemos.
Arčiausias priartėjimas – jau visai čia pat
Pagal naujausius skaičiavimus, minimalus 3I/ATLAS atstumas iki Žemės bus pasiektas gruodžio 19 dieną. Nuo dabar iki maždaug gruodžio 22-osios atstumas tarp Žemės ir kometos išliks beveik nepakitęs – apie 269 milijonai kilometrų, o tai astronominiu mastu laikoma itin artimu praskriejimu. Skirtumas šiame laikotarpyje sieks vos apie 0,2 procento, todėl sakoma, kad dangaus kūnas laikinai „keliauja kartu“ su mūsų planeta.
Po šio laikotarpio kometa pradės sparčiai tolti ir netrukus paliks artimą Žemės kaimynystę. Astronomai pabrėžia, kad jokios grėsmės Žemei nėra – trajektorija stabili ir saugi.
Ryški, bet nematoma plika akimi
Šiuo metu 3I/ATLAS pagal bendrą ryškumą užima trečią vietą tarp visų stebimų kometų, tačiau jos regimasis ryškis – apie 12 magnitudžių – reiškia, kad plika akimi ar paprastais žiūronais jos pamatyti neįmanoma. Stebėjimams reikalingas teleskopas.
Įdomu tai, kad artimiausiomis dienomis kometos padėtis danguje beveik nesikeis. Ji išlieka Liūto žvaigždyne, netoli ryškios žvaigždės Regulo. Orientyrui taip pat gali pasitarnauti Arktūras, Sirijus ir Procionas. Objektas virš horizonto pakyla apie 22–23 valandą, o geriausios stebėjimo sąlygos susidaro naktį – nuo 1–2 valandos iki pat aušros.
Retas svečias iš kitos žvaigždžių sistemos
3I/ATLAS yra trečiasis patvirtintas tarpžvaigždinis objektas žmonijos stebėjimų istorijoje. Tai reiškia, kad ši kometa susiformavo ne Saulės sistemoje, o atkeliavo iš visiškai kitos žvaigždžių sistemos, nešdama savyje informaciją apie medžiagas ir procesus, vykstančius toli už mūsų kosminės kaimynystės ribų.
Kometa buvo atrasta 2025 metų liepos 1 dieną, naudojant ATLAS teleskopą Čilėje. Nuo tada ji tapo vienu labiausiai stebimų objektų profesionalių astronomų bendruomenėje.
Kodėl tai svarbu mokslui
Laikinas judėjimo sinchroniškumas su Žeme leidžia itin tiksliai matuoti kometos trajektoriją, struktūrą ir šviesos savybes. Tokios galimybės pasitaiko itin retai, todėl kiekviena stebėjimo valanda yra vertinga. 3I/ATLAS tampa savotišku kosminiu pasiuntiniu, leidžiančiu pažvelgti į tai, kaip atrodo medžiaga, susiformavusi visiškai kitoje žvaigždžių sistemoje.
Nors netrukus ši kometa paliks mūsų dangaus kaimynystę, jos praskriejimas jau dabar laikomas vienu įdomiausių pastarųjų metų astronominių įvykių.
Šaltinis:
Straipsnyje klaida – mažiausias atstumas nuo Žemės iki kometos bus apie 270 milijonai km, o ne 500 000 km.
Ačiū, pataisyta.