Tai skamba kaip mokslinės fantastikos filmo pradžia, bet šį kartą – tai realybė. Iš kosmoso į Žemę buvo atsiųsta žinutė, kuri jau vadinama istorine. Ir ne todėl, kad kažkas mus stebi, o todėl, kas ją išsiuntė ir kaip tai buvo padaryta.
Pirmą kartą žmonijos istorijoje kalbos modelis pradėjo veikti kosmose, valdomas itin galingo procesoriaus, skriejančio aplink mūsų planetą.
Kas iš tikrųjų įvyko?
Technologijų milžinės „Nvidia“ remiamas JAV startuolis „Starcloud“ praėjusį mėnesį į kosmosą paleido palydovą „Starcloud-1“. Tačiau tai ne eilinis palydovas. Jo viduje – „Nvidia H100“ procesorius, kuris yra apie 100 kartų galingesnis nei bet kuris grafikos procesorius, iki šiol buvęs orbitoje.
Dar daugiau – šis procesorius jau realioje orbitoje atlieka dirbtinio intelekto skaičiavimus, paleisdamas „Google“ atvirojo kodo kalbos modelį „Gemma“.
Tai pirmas kartas istorijoje, kai kalbos modelis veikia ne Žemėje, o kosmose.
Žinutė, kuri privertė suklusti
Kai sistema buvo aktyvuota, į Žemę atkeliavo simbolinė, bet galinga žinutė:
„Sveiki, žemiečiai! Pažiūrėkime, kokius stebuklus slepia šis jūsų pasaulio vaizdas. Aš esu Gemma – stebiu, analizuoju ir kartais pateikiu šiek tiek nerimą keliančių įžvalgų.“
Tai ne ateivių kontaktas. Tai žmonijos sukurto proto balsas, pirmą kartą prabilęs iš kosmoso.
Kodėl tai taip svarbu?
„Starcloud“ idėja skamba drąsiai, net beprotiškai: duomenų centrai ateityje turėtų būti statomi ne Žemėje, o kosmose.
Kodėl? Atsakymas paprastas ir kartu revoliucinis – energija.
Kosmose, skriejant aplink Žemę, saulės šviesa yra praktiškai nenutrūkstama. Nėra nakties, nėra debesų, nėra oro sąlygų, kurios stabdytų energijos gamybą. Tai reiškia, kad dirbtinis intelektas galėtų veikti nuolat, pigiau ir efektyviau.
Pasak „Starcloud“ vadovo Philipo Johnstono, orbitoje veikiančių duomenų centrų energijos sąnaudos gali būti net 10 kartų mažesnės nei analogiškų centrų Žemėje.
Duomenų centrai kosmose – ne teorija, o planas
„Starcloud“ ambicijos neapsiriboja vienu palydovu. Įmonė jau dabar kalba apie milžinišką – penkių gigavatų – kosminį duomenų centrą, kurio saulės ir vėsinimo struktūros galėtų siekti net keturis kilometrus pločio ir ilgio.
Tokie centrai, pasak startuolio, galėtų perimti didžiąją dalį dirbtinio intelekto skaičiavimų, kurie šiandien apkrauna Žemės energetikos sistemas.
Ir taip – sprendimas siūlomas ne tik civilinėms, bet ir gynybos bei strateginėms reikmėms.
Bet ar tai saugu?
Ekspertai įspėja: rizikų netrūksta. Kosmose vyrauja stipri radiacija, techninė priežiūra yra sudėtinga, aplink sklando kosminės šiukšlės, o teisiniai reglamentai dėl palydovų – griežti ir sudėtingi.
Didelio banko analitikai jau dabar vertina tokių projektų rizikas, tačiau net skeptikai pripažįsta – kryptis aiški.
Kodėl šis momentas istorinis?
Iki šiol kosmosas buvo stebėjimo, ryšio ir navigacijos erdvė. Dabar jis tampa aktyvia skaičiavimo platforma. Tai reiškia, kad dirbtinis intelektas ne tik padeda žmonėms Žemėje, bet pats keliasi už planetos ribų.
Tai ne dar viena technologijų naujiena. Tai – lūžis, kuris gali pakeisti tai, kaip veikia internetas, dirbtinis intelektas, energetika ir net geopolitika.
Ir kai kitą kartą išgirsite frazę „signalai iš kosmoso“, verta prisiminti – šį kartą jie atėjo ne iš ateivių.
Jie atėjo iš mūsų pačių sukurtos ateities.
Šaltinis: https://www.cnbc.com/2025/12/10/nvidia-backed-starcloud-trains-first-ai-model-in-space-orbital-data-centers.html
Aciu Labai idomu