Demografiniai skaičiai kalba tyliai, bet jų žinutė – labai garsiai. Naujausios Valstybinės duomenų agentūros prognozės rodo, kad Lietuva artimiausiais dešimtmečiais susidurs su vienu didžiausių iššūkių per visą savo modernią istoriją – nuolat mažėjančiu gyventojų skaičiumi ir sparčiai senstančia visuomene. Jei dabartinės tendencijos nesikeis, jau po kelių dešimtmečių šalis bus gerokai tuštesnė, o jos socialinė ir ekonominė struktūra – visiškai kitokia nei šiandien.
Skaičiai, kurie nebeleidžia nusiraminti
Prognozės rodo, kad per artimiausius 25 metus Lietuvos gyventojų skaičius gali sumažėti 7,3 procento. Tai reiškia, jog 2050 metais šalyje gyvens apie 2,68 mln. žmonių – daugiau nei 210 tūkst. mažiau nei dabar. Tačiau tai tik pradžia.
Žvelgiant toliau į ateitį, vaizdas dar niūresnis. Iki 2075 metų gyventojų skaičius, palyginti su dabartiniu, gali sumažėti beveik 17,5 procento, o amžių sandūroje – 2100 metų pradžioje – Lietuvoje galėtų likti vos kiek daugiau nei 2,15 mln. gyventojų. Tai būtų net ketvirtadaliu mažiau žmonių nei šiandien.
Vis mažiau jaunų, vis daugiau senjorų
Demografinė struktūra taip pat keičiasi iš esmės. Prognozuojama, kad visuomenė sparčiai sens, o gyventojų „piramidė“ vis labiau primins urną – siaurą apačioje ir plačią viršuje. Tai klasikinis scenarijus šalims, kuriose gimstamumas ilgą laiką neužtikrina kartų kaitos.
Vaikų iki 14 metų dalis ir toliau mažės. Jei 2050 metais jie sudarys apie 11,6 procento visų gyventojų, tai vėliau ši dalis dar labiau trauksis ir amžių sandūroje tesieks apie 11 procentų. Tai reiškia mažesnes ateities kartas, mažiau mokinių mokyklose ir dar didesnį spaudimą darbo rinkai ateityje.
Tuo pat metu vyresnio amžiaus gyventojų skaičius sparčiai augs. Prognozuojama, kad po 25 metų net trečdalis Lietuvos gyventojų bus 65 metų ir vyresni. Po 50 metų ši dalis gali viršyti 36 procentus, o šimtmečio pabaigoje senjorai sudarys beveik 38 procentus visų gyventojų.
Darbingo amžiaus žmonių – vis mažiau
Vienas jautriausių rodiklių – darbingo amžiaus gyventojų dalis. Šiuo metu būtent ši grupė išlaiko socialinę sistemą, moka mokesčius ir kuria ekonominę vertę. Tačiau prognozės rodo, kad jų dalis nuosekliai mažės.
2050 metais Lietuvoje gyvens apie 1,6 mln. 15–64 metų amžiaus žmonių – tai sudarys kiek daugiau nei 58 procentus visų gyventojų. Vėliau šis rodiklis kris dar labiau: 2075 metais – iki 52,7 procento, o amžių sandūroje – vos iki 51,2 procento. Kitaip tariant, dirbančiųjų bus beveik tiek pat, kiek nedirbančių.
Natūralus gyventojų mažėjimas nesustos
Valstybinė duomenų agentūra prognozuoja, kad natūralus gyventojų prieaugis Lietuvoje ir toliau išliks neigiamas. Mirčių skaičius viršys gimimų skaičių, o reprodukcinio amžiaus moterų dalis visuomenėje mažės. Tai reiškia, kad net ir esant pastangoms skatinti gimstamumą, demografinę kreivę pakeisti bus labai sudėtinga.
Situaciją iš dalies švelnins teigiama grynoji tarptautinė migracija – imigrantų skaičius viršys emigrantų. Tačiau prognozės rodo, kad migracija negalės visiškai kompensuoti natūralaus gyventojų mažėjimo.
Ką tai reiškia kasdieniam gyvenimui?
Šie skaičiai – ne tik statistika. Jie tiesiogiai palies pensijų sistemą, sveikatos apsaugą, švietimą, regionų gyvybingumą ir net kasdienį paslaugų prieinamumą. Mažėjantis gyventojų skaičius reiškia tuštėjančius miestelius, uždaromas mokyklas, didesnį spaudimą dirbantiesiems ir vis didesnį poreikį prisitaikyti prie senstančios visuomenės.
Demografinės prognozės nenumato staigių lūžių – tai lėtas, bet nuoseklus procesas. Ir būtent dėl to jis pavojingas: pokyčiai vyksta tyliai, tačiau jų pasekmės bus jaučiamos visose gyvenimo srityse. Lietuva artėja prie momento, kai demografija taps nebe statistiniu klausimu, o vienu svarbiausių nacionalinių iššūkių.
Šaltinis: https://nra.lv/baltija/lietuva/509403-demografiska-krize-lietuva-iedzivotaju-skaits-turpina-kristies.htm
