Daugeliui žmonių uodega asocijuojasi su kometomis – ryškiomis, ilgas švytinčias struktūras paliekančiomis dangaus klajoklėmis. Tačiau mokslininkai vis dažniau primena: uodegą turi ir Žemė. Ir ji nėra simbolinė ar metaforinė. Tai realus, fizinis reiškinys, besitęsiantis mažiausiai 2 milijonus kilometrų į kosmosą – daugiau nei tūkstantį kartų toliau nei pats Žemės spindulys.
Ne mitas ir ne fantazija – tai mokslo faktas
Žemės „uodega“ nėra matoma plika akimi, tačiau ją ne kartą užfiksavo kosminiai aparatai. Tai vadinamoji magnetouodega – ilga, ištempta Žemės magnetinio lauko ir plazmos struktūra, susiformuojanti priešingoje Saulei pusėje.
NASA ir Europos kosmoso agentūros duomenimis, ši uodega driekiasi į naktinę Žemės pusę ir yra nuolat veikiama Saulės vėjo – įkrautų dalelių srauto, nuolat sklindančio iš Saulės.
Kaip Žemė „užsiaugina“ uodegą
Žemė turi stiprų magnetinį lauką, kurį sukuria judanti išlydyta geležis ir nikelis planetos branduolyje. Šis laukas sudaro magnetosferą – nematomą skydą, saugantį mus nuo pavojingos Saulės spinduliuotės.
Kai Saulės vėjas pasiekia Žemę, jis suspaudžia magnetosferą dieninėje pusėje, o naktinėje – ištempia ją tarsi lašo uodegą. Būtent taip ir susiformuoja magnetouodega: ilgas, siauras regionas, pripildytas plazmos – elektra įkrautų dujų.
Mokslininkai šį procesą dažnai lygina su krintančiu lietaus lašu: priekyje jis apvalus, o gale – ištįsęs.
Vaizdo kreditas: NASA ir IMAGE mokslo komanda
Kiek iš tikrųjų ilga Žemės uodega
Tikslaus magnetouodegos ilgio nustatyti sudėtinga. Ji nėra standi struktūra – jos forma ir ilgis nuolat kinta, priklausomai nuo Saulės aktyvumo. Tačiau skaičiavimai rodo, kad ji gali siekti iki 1000 Žemės spindulių, o tai reiškia daugiau nei 2 milijonus kilometrų.
Tai atstumas, kelis kartus viršijantis atstumą iki Mėnulio.
Europos kosmoso agentūra pabrėžia, kad magnetouodega tokia didelė, jog vienas erdvėlaivis negali jos ištirti visos – tam reikia sudėtingų misijų ir kelių aparatų darbo kartu.
Kai Saulė „nutraukia“ Žemės uodegą
Įdomu tai, kad Žemės uodega nėra amžina ar nepažeidžiama. Stiprūs Saulės reiškiniai, tokie kaip vainikinės masės išmetimai, kartais gali laikinai nutraukti magnetouodegą arba pakeisti jos struktūrą.
Toks atvejis buvo užfiksuotas 2023 metų pavasarį, kai itin galingas Saulės aktyvumas deformavo Žemės magnetosferą ir sukūrė vadinamuosius Alfvėno „sparnus“ – retą ir sudėtingą kosminį reiškinį.
Kodėl tai svarbu mums, Žemėje
Nors magnetouodega skamba kaip tolimas ir abstraktus reiškinys, ji turi tiesioginę reikšmę mūsų kasdieniam gyvenimui. Magnetosfera ir jos uodega:
- saugo Žemę nuo pavojingos kosminės spinduliuotės,
- daro įtaką pašvaistėms,
- veikia palydovų darbą ir ryšių sistemas,
- yra svarbi prognozuojant kosminius orus.
Be šio nematomo skydo, gyvybė Žemėje būtų kur kas labiau pažeidžiama.
Kodėl apie tai tik dabar kalbama garsiau
Nors mokslininkai magnetouodegą žino jau kelis dešimtmečius, tik pastaraisiais metais, tobulėjant stebėjimo technologijoms ir augant susidomėjimui kosminiais reiškiniais, ši tema pasiekė platesnę auditoriją.
Žemė, pasirodo, nėra tik pasyvi kosmoso keleivė. Ji aktyviai sąveikauja su Saule, turi savo „kosminį pėdsaką“ ir palieka jį milijonus kilometrų už savęs.
Ir nors tos uodegos niekada nepamatysime danguje, ji ten yra – nuolat judanti, kintanti ir sauganti mus nuo daug pavojingesnio kosminio pasaulio.
Šaltinis: https://www.iflscience.com/people-are-just-now-realizing-that-the-earth-has-a-tail-stretching-at-least-2-million-kilometers-81832
