Švedija žengia dar vieną reikšmingą žingsnį stiprindama savo finansinį saugumą. Šalis spartina naujos atsarginės mokėjimo kortelėmis sistemos kūrimą, kuri turėtų pradėti veikti iki 2026 m. liepos 1 d. ir užtikrinti atsiskaitymus net tuomet, kai neveikia internetas ar patiriami didelio masto sutrikimai.
Tai ne technologinė smulkmena, o atsakas į pasikeitusią saugumo realybę Europoje.
Kodėl Švedijai prireikė „atsarginio plano“
Pastaraisiais metais Švedijos institucijos vis dažniau kalba apie infrastruktūros pažeidžiamumą. Baltijos jūroje fiksuoti povandeninių kabelių pažeidimai, kibernetinės atakos ir ryšio sutrikimai parodė, kad itin skaitmenizuota visuomenė gali tapti silpna grandimi krizių metu.
Finansų ekspertai pabrėžia, kad mokėjimų sistema yra viena jautriausių sričių: užtenka kelių dienų be ryšio, ir kasdienis gyvenimas gali sustoti.
Atsiskaitymai kortele – net be interneto
Kuriama sistema leis atsiskaityti banko kortelėmis neprisijungus, naudojant specialius terminalus. Jie saugiai užšifruos operacijas ir laikinai jas išsaugos, kol ryšys bus atkurtas. Tokiu būdu parduotuvės galės veikti net ir ilgalaikių trikdžių metu.
Švedijos centrinis bankas pabrėžia, kad tikslas – sistema, galinti atlaikyti iki septynių dienų trukmės sutrikimus. Panašūs sprendimai jau naudojami Norvegijoje ir Danijoje, tad Švedija nėra pirmoji, bet siekia plataus masto įgyvendinimo.
Labai skaitmeninė, bet pažeidžiama visuomenė
Švedija yra viena iš labiausiai atsisakiusių grynųjų pinigų šalių pasaulyje. Šiuo metu tik apie 10 % pirkinių parduotuvėse atliekami grynaisiais. Tai patogu kasdienybėje, tačiau krizių atveju tampa rizika.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad skaitmeniniai sprendimai veikia puikiai tol, kol veikia infrastruktūra. Sutrikus ryšiui, alternatyvų beveik nelieka – būtent šią spragą ir siekiama užpildyti.
Mažesnė priklausomybė nuo tarptautinių gigantų
Dar vienas svarbus aspektas – priklausomybė nuo tarptautinių mokėjimo sistemų, tokių kaip „Visa“ ar „Mastercard“. Švedijos finansų institucijos atvirai kalba apie poreikį turėti daugiau kontrolės nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu.
Lygiagrečiai tiriamos ir kitos alternatyvos – elektroninė Švedijos krona bei skaitmeninio euro galimybės. Tai būtų valstybės kontroliuojami mokėjimo sprendimai, galintys veikti kaip papildomas saugumo sluoksnis.
Ką tai reiškia gyventojams
Praktiškai tai reiškia, kad ateityje švedai galės apsipirkti būtiniausių prekių net ir nutrūkus ryšiui, o prekybininkams nereikės visiškai stabdyti veiklos. Tai taip pat signalas, kad skaitmeninis patogumas nebėra svarbesnis už atsparumą.
Švedijos pasirinktas kelias rodo aiškią kryptį: technologijos turi ne tik palengvinti kasdienybę, bet ir veikti tada, kai jų labiausiai reikia – krizės metu.
Šaltinis: https://www.riksbank.se/sv/press-och-publicerat/nyheter-och-pressmeddelanden/pressmeddelanden/2025/omvarldslaget-satter-press-pa-betalningssystemets-motstandskraft/
