„Saulė praris Žemę”. Mokslininkai kito scenarijaus neturi, deja mūsų likimas toks

Mokslininkai vis aiškiau mato, koks likimas po milijardų metų laukia mūsų planetos. Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad senstančios žvaigždės, panašios į Saulę, palaipsniui sunaikina artimiausias savo planetas, o tai leidžia gana tiksliai nuspėti ir Žemės ateitį.

Senstančios žvaigždės „suvalgo“ planetas

Warwicko universiteto mokslininko Edwardo Bryanto ir Londono universiteto koledžo tyrėjo Vincento van Uyleno komanda išanalizavo NASA palydovo TESS duomenis. Jie tyrė planetų sistemas aplink žvaigždes, kurios jau baigia savo aktyvų gyvenimo etapą – vadinamąją pagrindinę seką.

Rezultatai aiškūs: kuo žvaigždė senesnė, tuo mažiau planetų lieka arti jos. Priežastis – žvaigždės plėtimasis. Didėjant skersmeniui, planetos arba tiesiog praryjamos, arba jų orbitos destabilizuojamos, o atmosferos palaipsniui „nuplėšiamos“.

„Mes matome, kaip planetos nyksta kartu su senstančiomis žvaigždėmis. Tai ne formavimosi, o būtent senėjimo pasekmė“, – aiškina E. Bryantas.

Milžiniška analizė – ir labai mažai išlikusių planetų

Tyrimo metu buvo išnagrinėta beveik 457 tūkstančiai senų žvaigždžių. Iš jų tik 130 planetų ar kandidatų buvo rasta artimose orbitose. Tai rodo, kad didžioji dalis tokių planetų ilgainiui neišgyvena.

Žvaigždei plečiantis, jos gravitacija ir spinduliuotė tampa pražūtinga net didelėms planetoms – jos gali subyrėti arba būti visiškai absorbuotos.

i

Ką tai reiškia Žemei

Astronomai pabrėžia, kad šie stebėjimai leidžia pažvelgti į mūsų Saulės sistemos ateitį. Kai Saulėje baigsis vandenilio kuras, ji virs raudonąja milžine – jos skersmuo išaugs daugiau nei šimtą kartų.

Tokio masto plėtimasis reiškia, kad vidinės planetos – Merkurijus, Venera ir labai tikėtina Žemė – bus prarytos. Net jei Žemė išvengtų tiesioginio „prarijimo“, ekstremali šiluma ir spinduliuotė ją paverstų visiškai negyvenama gerokai anksčiau.

„Šis tyrimas suteikia unikalią galimybę suprasti, kaip žvaigždės senėjimas tiesiogiai nulemia planetų likimą. Tai langas į mūsų pačių planetos ateitį po kelių milijardų metų“, – teigia astronomė Sabine Reffert.

Kada tai įvyks?

Svarbu pabrėžti – tai ne artimiausio laikotarpio grėsmė. Saulės virsmas raudonąja milžine prognozuojamas po maždaug 5–7 milijardų metų. Tačiau mokslininkų išvados nepalieka abejonių: Žemės likimas kosminiu mastu jau yra aiškus.

Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo leidinyje „EOS Magazine“ ir laikomi svarbiu žingsniu siekiant suprasti ne tik egzoplanetų, bet ir mūsų pačių planetos galutinę baigtį.

Šaltinis: https://mignews.com/news/technology/stalo-izvestno-kogda-solnce-poglotit-zemlyu.html