Prieš dešimtmetį, Lietuvai ruošiantis euro įvedimui, viešojoje erdvėje netrūko nerimo. Dalis gyventojų baiminosi, kad nauja valiuta neišvengiamai atneš kainų šuolį ir sumažins perkamąją galią. Tačiau tuo metu Lietuvos verslas į situaciją žvelgė gerokai ramiau ir, kaip parodė laikas, gerokai tiksliau. Įmonės jau tada suprato, kad kainų lygį lemia ne valiutos pavadinimas, o rinkos dėsniai – konkurencija, efektyvumas, darbo našumas ir kuriama pridėtinė vertė. Pastarųjų dešimties metų ekonominė dinamika šį požiūrį tik patvirtino.
Verslas kainų spaudimą pajunta pirmasis
Skirtingai nei vartotojai, kurie kainų pokyčius dažniausiai pamato tik parduotuvių lentynose, verslas jų priežastis jaučia iš anksto. Būtent todėl įmonių vertinimas euro įvedimo laikotarpiu buvo paremtas ne emocijomis, o praktine patirtimi, sako „Luminor“ verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas.
Jo teigimu, konkurencingoje rinkoje veikianti įmonė neturi galimybės savavališkai kelti kainų vien dėl valiutos pasikeitimo. Kainodara priklauso nuo labai konkrečių veiksnių – sąnaudų, investicijų apimties, darbo našumo ir sukuriamos vertės klientui.
Pasak eksperto, būtent šie veiksniai ir tapo pagrindiniais kainų pokyčių varikliais per pastarąjį dešimtmetį. Augantis darbo našumas, didėjantys atlyginimai ir investicijos į efektyvesnius procesus darė kur kas didesnę įtaką nei pats perėjimas prie euro.
Pajamos augo greičiau nei kainos
Vienas aiškiausių rodiklių, paneigiančių ankstesnes baimes, yra darbo užmokesčio dinamika. Per pastaruosius dešimt metų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo gerokai sparčiau nei vartotojų kainos.
2015 metais vidutinis neto atlyginimas šalyje siekė apie 563 eurus. 2025 metų pirmąjį ketvirtį ši suma jau išaugo iki maždaug 1436 eurų. Tai reiškia, kad gyventojų pajamos per dešimtmetį padidėjo apie 155 procentus. Tuo pačiu laikotarpiu vartotojų kainų indeksas pakilo maždaug 57 procentais.
Šie skaičiai rodo paprastą, bet svarbią tendenciją – perkamoji galia augo gerokai greičiau nei kainos. Kitaip tariant, vidutinis Lietuvos gyventojas šiandien gali įsigyti daugiau prekių ir paslaugų nei prieš dešimt metų, nepaisant to, kad kainos kilo.
Euras sustiprino Lietuvos eksportą
Ne mažiau svarbus euro poveikis atsiskleidė tarptautinėje prekyboje. Bendra valiuta su didžiąja dalimi pagrindinių prekybos partnerių Lietuvos įmonėms atvėrė daugiau galimybių konkuruoti užsienio rinkose.
Pasak D. Tamašausko, euras sumažino apskaitos ir sandorių kaštus, panaikino valiutų kursų svyravimo riziką ir supaprastino kainodarą. Tai leido verslui pasiūlyti aiškesnes ir patrauklesnes sąlygas užsienio klientams.
Iki 2015 metų net ir nedidelis valiutų kursų pokytis galėjo reikšmingai paveikti gamintojų, vežėjų ar aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių pelningumą. Įvedus eurą šis neapibrėžtumas išnyko, o tai palengvino ilgalaikių sutarčių sudarymą, investicijų planavimą ir plėtros sprendimus.
Eksperto teigimu, bendros valiutos aplinka sudarė sąlygas drąsiau investuoti į modernią gamybą, vienodus standartus, technologijas ir inovacijas – sritis, kurios ilgainiui didina konkurencingumą ir leidžia išlaikyti tvaresnę kainodarą.
Kainų augimas – natūrali artėjimo prie Vakarų pasekmė
Per pastarąjį dešimtmetį kainos Lietuvoje augo sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, tačiau panašiu tempu kaip ir kitose Baltijos šalyse. Ekonomistų vertinimu, tai būdinga šalims, kurios vejasi Vakarų Europos pragyvenimo lygį.
D. Tamašausko teigimu, euras Lietuvos ekonomikai suteikė daugiau stabilumo, sumažino finansines rizikas ir padėjo pritraukti investicijų. Šie veiksniai prisidėjo prie spartesnio ekonomikos augimo ir artėjimo prie ES vidurkio. 2024 metais realusis BVP vienam gyventojui perkamosios galios paritete Lietuvoje siekė apie 87 procentus Europos Sąjungos vidurkio.
Tai reiškia, kad kainų augimas vyko kartu su pajamų didėjimu, ekonomikos stiprėjimu ir investicijų plėtra, o ne atskirai nuo jų.
Gyvenimo lygis priartėjo prie Europos standartų
Pasak eksperto, pasiektas ekonominis lygis leidžia Lietuvai gyventi „europietiškiau“ – be ryškios įtampos dėl didelių kainų ir pragyvenimo lygio skirtumų, kurie anksčiau buvo akivaizdūs lyginant su tokiomis šalimis kaip Prancūzija ar Vokietija.
Nors kainos per dešimtmetį augo, kartu augo ir atlyginimai, ekonomikos mastas bei investicijų apimtys. Šis derinys sukūrė naujų galimybių tiek verslui, tiek gyventojams ir parodė, kad euro įvedimas tapo ne kainų šoko, o struktūrinio ekonomikos stiprėjimo dalimi.
Praėjus dešimčiai metų, galima konstatuoti, kad verslo požiūris buvo pagrįstas. Kainas Lietuvoje formavo ir formuoja ne valiuta, o konkurencija, produktyvumas ir gebėjimas kurti vertę – veiksniai, kurių nepakeičia nei monetos dizainas, nei banknotų spalva.
