Tylūs, bet klastingi: kodėl elektromobiliuose vis daugiau žmonių ima pykinti ir ką apie tai sako mokslas

Elektromobiliai sparčiai keičia kasdienį transportą – jie laikomi švaresniais, tylesniais ir komfortiškesniais. Tačiau kartu su augančiu jų populiarumu vis dažniau girdimas netikėtas skundas: keleiviams juose ima svaigti galva, pykinti, atsiranda dezorientacijos jausmas. Tai nėra pavieniai atvejai ar subjektyvūs įspūdžiai – tyrėjai jau kalba apie aiškią tendenciją, su kuria susiduria vis daugiau žmonių. Ir nors gali pasirodyti paradoksalu, problema slypi ne technologijoje, o žmogaus organizmo reakcijoje į visiškai naują judėjimo patirtį.

Kai smegenys nebespėja paskui kūną

Žmogaus pusiausvyros sistema evoliuciškai prisitaikė prie tam tikrų signalų. Važiuojant tradiciniu automobiliu su vidaus degimo varikliu, smegenys gauna daugybę „užuominų“: girdimas variklio garsas, jaučiamos vibracijos, greitėjimas vyksta palaipsniui. Visa tai leidžia organizmui numatyti, kas vyks toliau, ir prie to prisitaikyti.

Elektromobilyje ši pažįstama sistema staiga „nutyla“. Nėra įprasto variklio triukšmo, vibracijos gerokai sumažėjusios, o greitėjimas dažnai būna momentinis ir itin sklandus. Akys aiškiai mato, kad automobilis juda, tačiau ausys ir kūnas negauna įprastų signalų. Dėl to kyla vadinamasis sensorinis konfliktas – smegenys gauna prieštaringą informaciją, kuri ir sukelia pykinimą, galvos svaigimą ar net šaltą prakaitą.

Regeneracinis stabdymas – nematomas kaltininkas

Situaciją dar labiau komplikuoja regeneracinis stabdymas – viena iš elektromobilių ypatybių. Vietoje staigesnio stabdymo su garsu ir vibracija, elektromobilis lėtėja sklandžiai, beveik nepastebimai. Keleivis dažnai nenumato, kad automobilis pradės lėtėti, todėl kūnas tarsi „atsilieka“ nuo judesio.

Šis efektas ypač stiprus sėdint galinėje sėdynėje. Vairuotojas intuityviai žino, kada paspaus akceleratorių ar atleis pedalą, todėl jo smegenys yra pasiruošusios. Keleivis tokios informacijos neturi, tad organizmui tenka reaguoti staiga ir neprognozuojamai.

i

Tyla ir vibracijos: mažiau nebūtinai reiškia geriau

Nors elektromobiliai vibruoja gerokai mažiau nei tradiciniai automobiliai, pačios vibracijos pobūdis yra kitoks. Kai kuriems žmonėms būtent šis pasikeitęs dažnis labiau apkrauna pusiausvyros sistemą. Kartu su beveik visiška tyla tai sukuria netikėtą efektą – pojūčių stoka tampa trikdžiu, o ne privalumu.

Pastebima, kad vairuotojai su šiuo reiškiniu susiduria rečiau nei keleiviai. Priežastis paprasta: aktyvus vairavimas leidžia smegenims „numatyti“ judesius, o pasyvus sėdėjimas šią galimybę atima.

Gamintojai jau ieško sprendimų

Automobilių gamintojai šios problemos neignoruoja. Inžinieriai dirba su programiniais sprendimais, leidžiančiais pagreitėjimą ir stabdymą padaryti labiau nuspėjamą. Taip pat testuojami vizualiniai signalai – pavyzdžiui, subtilios šviesos ar informacija ekranuose, padedanti smegenims „sinchronizuotis“ su automobilio judesiu.

Kai kurie gamintojai eksperimentuoja ir su dirbtiniais garsais ar vos juntamomis vibracijomis, kurios atkurtų žmogui pažįstamus signalus. Paradoksalu, bet tam tikras triukšmas ar vibracija gali padėti jaustis geriau nei visiška tyla.

Ką gali padaryti pats keleivis jau dabar

Kol technologiniai sprendimai tampa standartu, patys keleiviai taip pat gali sumažinti nemalonius pojūčius. Specialistai pataria žiūrėti į priekį arba į tolimą horizontą, o ne į telefoną ar knygą, nes ekranai dar labiau sustiprina sensorinį konfliktą. Sėdėti verta kuo stabiliau, geriausia – priekyje, kur gerai matomas kelias. Taip pat naudinga užtikrinti gryno oro patekimą į saloną, nes vėdinimas gali sumažinti pykinimo pojūtį.

Prisitaikymo klausimas, o ne technologijų trūkumas

Elektromobiliai iš esmės keičia tai, kaip mes patiriame judėjimą. Jie yra tylūs, efektyvūs ir technologiškai pažangūs, tačiau žmogaus kūnui reikia laiko prie jų priprasti. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra pavojingas ar neįprastas reiškinys – panašūs simptomai lydėjo ir kitus technologinius šuolius transporto istorijoje.

Ilgainiui keisis ne tik automobiliai, bet ir mūsų pojūčiai. O kol kas aišku viena: ateities transportas bus pritaikytas ne tik keliams ir aplinkai, bet ir žmogaus biologijai.