Daugelis žmonių šiandien noriai investuoja į augintinius: perka brangius veislinius šunis, ieško stilingų dubenėlių, renkasi ortopedines guoliavietes ir geriausią pašarą. Tačiau tuo pat metu kasdieniam gyvenimui su šunimi lieka vos kelios minutės ryte ir vakare – greitas išėjimas „reikalams“, skubėjimas atgal namo ir viltis, kad to pakaks. Vėliau tie patys žmonės stebisi, kodėl šuo neramus, niokoja namus, loja be perstojo ar kaukia naktimis, o kaimynai ima grasinti skundais. Skaudi tiesa paprasta: šuo nėra interjero detalė ar pliušinis žaislas. Tai gyva būtybė su instinktais, emocijomis ir realiais poreikiais.
Kodėl pasivaikščiojimas nėra formalumas
Šuniui pasivaikščiojimas nėra tik galimybė atlikti gamtinius reikalus. Tai esminė jo dienos dalis. Įsivaizduokite žmogų, kuris nuo ryto iki vakaro priverstas sėdėti tarp keturių sienų, sulaikyti natūralius poreikius ir neturi jokio judėjimo. Būtent taip kasdien jaučiasi šuo, kuris į lauką išvedamas tik trumpam ir skubant.
Ilgas šlapimo sulaikymas sukelia ne tik diskomfortą, bet ir realias sveikatos problemas – šlapimo takų infekcijas, akmenis, skausmą. Tačiau fizinė pusė – tik dalis problemos. Pasivaikščiojimas šuniui yra viskas viename: judėjimas, psichinė stimuliacija, socialinė patirtis ir pasaulio pažinimas. Nauji kvapai jam yra tai, kas žmogui – naujienos ar pokalbiai. Kiti šunys – socialinis gyvenimas. Be to šuo pradeda nykti iš vidaus.
Kas nutinka, kai pasivaikščiojimų trūksta
Neramus šuo, kuris loja ant visko, siautėja po namus ar nuolat ieško dėmesio, nėra „blogai išauklėtas“. Tai šuo, kuris neturi kur išlieti susikaupusios energijos. Pirmiausia tai pasireiškia elgesiu: draskomi baldai, sugraužti batai, nuolatinis lojimas, bėgiojimas ratu.
Vėliau atsiranda ir fizinės pasekmės. Svoris auga nepastebimai, kol vieną dieną šuo pradeda dusti lipdamas laiptais. Sąnariai silpsta, širdis dirba sunkiau, gyvenimo trukmė trumpėja. Psichologinės pasekmės dar sunkesnės – apatija, liūdnas žvilgsnis, dingęs susidomėjimas aplinka. Tai šuns depresija, apie kurią kalbama per mažai, bet kuri yra labai reali.
„Neturiu laiko“ – argumentas, kuris nieko nepateisina
Dažniausias pasiteisinimas skamba pažįstamai: darbas, vaikai, buitis, nuolatinis skubėjimas. Tačiau tada verta užduoti vieną sąžiningą klausimą – kam imti šunį, jei iš anksto žinai, kad neturėsi jam laiko? Šuo nėra laikinas projektas ar užgaida. Tai 10–15 metų kasdienio įsipareigojimo, nepriklausomai nuo oro, nuotaikos ar užimtumo.
Vidutinio dydžio šuniui du pasivaikščiojimai po 30–60 minučių per dieną yra minimumas. Aktyvioms veislėms – dar daugiau. Sprendimų yra: šunų vedžiotojai, šeimos nariai, kaimynai, darbo grafiko koregavimas. Tačiau jei nei vienas variantas netinka, sąžiningiausias sprendimas – neimti šuns. Tai nėra žiaurumas. Tai atsakomybė.
Išgyvens, bet negyvens
Dažnai girdimas argumentas: „Mūsų šuo vaikšto tik kartą per dieną ir jam viskas gerai.“ Taip, jis išgyvens. Šunys yra kantrūs. Tačiau skirtumas tarp išgyvenimo ir visaverčio gyvenimo – milžiniškas.
Pavyzdžių netrūksta. Labradoras, kuris vietoje normalių 35 kilogramų sveria 50, sunkiai kvėpuoja ir naikina baldus. Haskiai, įsigyti dėl grožio, bet laikomi bute su dviem trumpais pasivaikščiojimais per dieną. Po kelių mėnesių – sugriauti namai, staugimas ir etiketė „nevaldoma veislė“. Tiesa ta, kad problema ne veislėje, o žmonių pasirinkimuose.
Kaip suprasti, kiek reikia būtent jūsų šuniui
Vienos formulės nėra. Mopsas ir borderkolis gyvena visiškai skirtingais tempais. Amžius taip pat svarbus – senam šuniui pakaks ramesnių pasivaikščiojimų, jaunam ir energingam reikės bėgiojimo, žaidimų ir protinių užduočių. Tačiau viena taisyklė galioja visiems: bent du kartus per dieną, ne trumpiau nei pusvalandį.
Geriausias indikatorius – pats šuo. Jei grįžę namo matote, kad jis vis dar pilnas energijos, laksto ir nerimsta, vadinasi, pasivaikščiojimo buvo per mažai. Ir nepamirškite: pasivaikščiojimas nėra tik lėtas ėjimas su pavadėliu. Šuniui reikia uostyti, tyrinėti, judėti ir žaisti.
Oras nėra pasiteisinimas
Šaltis, lietus ar vėjas dažnai tampa patogiu pasiteisinimu. Tačiau šunims oras nėra problema – jie gyveno lauke tūkstančius metų. Problema dažniausiai yra žmonių nenoras prisitaikyti. Tinkama striukė sau, prireikus – kombinezonas šuniui, ir pasivaikščiojimas tampa visiškai įmanomas. Purvinas letenas galima nuplauti per kelias minutes – tam yra visos priemonės.
Ką šuniui suteikia tikras pasivaikščiojimas
Reguliarūs, pilnaverčiai pasivaikščiojimai tiesiogiai atsispindi šuns gyvenimo kokybėje. Jis išlaiko sveiką svorį, stiprius sąnarius ir gerą širdies veiklą. Namuose toks šuo būna ramus – jis ilsisi, o ne ieško, ką dar būtų galima sugriauti. Socializacija leidžia jam tinkamai elgtis su kitais šunimis ir žmonėmis, o dresūra lauke tampa daug efektyvesnė, nes šuo mokosi realioje aplinkoje.
Šuo gali būti nuostabus draugas, praturtinantis kasdienybę. Tačiau tai nėra „lengvas“ augintinis. Tai kasdienė atsakomybė, trunkanti metus. Jei du pasivaikščiojimai per dieną atrodo per daug – geriau šuns neimti. Geriau gyventi be jo, nei paversti gyvą būtybę nelaiminga. O jei esate pasiruošę – šunų pasaulis atsilygina su kaupu.
