Gali pasirodyti, kad žuvies apvoliojimas džiūvėsėliuose – elementari užduotis, kurią įveikia net virtuvės naujokai. Tačiau būtent čia slypi viena dažniausių kulinarinių klaidų, ypač ruošiantis Kūčių vakarui ar kitoms šventėms. Netinkamai parinkti miltai gali sugadinti visą patiekalą: žuvis taps riebi, minkšta, o džiūvėsėlių sluoksnis keptuvėje tiesiog atsiskirs.
Kulinarijos ekspertai pabrėžia – ne visi miltai tinka žuvies paniravimui, o viena rūšis apskritai laikoma blogiausiu pasirinkimu.
Kūčių stalo žuvis – kodėl čia nėra vietos klaidoms
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vidurio bei Rytų Europos šalių, Kūčių vakaro žuvis yra ypatingas patiekalas. Dažnai renkamės menkę, karpį ar lydeką, ieškome šviežiausių filė, marinuojame, rūpinamės prieskoniais ir kepimo būdu. Todėl ypač apmaudu, kai paskutinėje stadijoje – apvoliojant ir kepant – viskas sugenda.
Traški plutelė ir sultingas vidus nėra atsitiktinumas. Tai rezultatų visuma, kur didelę reikšmę turi būtent miltų pasirinkimas.
Kokie miltai geriausiai tinka žuviai džiūvėsėliuose
Daugelis namuose automatiškai griebiasi universalių kvietinių miltų. Lietuvoje dažniausiai tai vidutinio malimo kvietiniai miltai, panašūs į Lenkijoje populiarius 550 tipo miltus. Jie iš tiesų nėra blogas pasirinkimas – kepant suteikia gražią auksinę spalvą ir dažniausiai pakankamai gerai prilimpa prie žuvies.
Tačiau profesionalūs virėjai vis dažniau siūlo alternatyvas. Viena jų – manų kruopos arba stambesnio malimo kvietiniai miltai, dar vadinami krupčatka. Dėl stambesnės struktūros jie sukuria tvirtesnį pagrindą džiūvėsėliams, todėl plutelė tampa ryškiai traški ir nenubyra kepant.
Puikus pasirinkimas yra ir kukurūzų miltai. Jie sugeria mažiau riebalų, suteikia lengvą traškumą ir ypač tinka liesesnei žuviai. Be to, kukurūzų miltai gerai tinka tiems, kurie nori šiek tiek kitokio, modernesnio skonio.
Šių miltų žuviai geriau nenaudoti niekada
Pasak patyrusių virtuvės meistrų, pats blogiausias pasirinkimas žuviai džiūvėsėliuose yra pyragų arba itin smulkūs kvietiniai miltai. Nors jie puikiai tinka biskvitams ar sausainiams, žuvies kepimui jie visiškai netinka.
Tokie miltai yra labai smulkūs, turi mažai glitimo ir nesugeba suformuoti tvirtos, apsauginės plėvelės. Kepant jie greitai prisigeria aliejaus, todėl žuvis tampa riebi, minkšta, o džiūvėsėlių sluoksnis tiesiog nuslysta nuo filė ir lieka keptuvėje. Vietoj traškios plutelės gaunate sunkų, riebų patiekalą, kuris neturi nieko bendro su šventiniu rezultatu.
Kaip kepti žuvį, kad džiūvėsėliai nenusitrintų
Net ir pasirinkus tinkamus miltus, svarbios detalės. Pirmiausia žuvį būtina labai gerai nusausinti popieriniu rankšluosčiu, ypač jei filė buvo atšildyta. Drėgmė – didžiausias traškumo priešas.
Paniravimo tvarka taip pat nėra atsitiktinė. Žuvis pirmiausia apvoliojama miltuose, tada panardinama į plaktą kiaušinį ir tik tada – į džiūvėsėlius. Po apvoliojimo miltuose svarbu nukratyti jų perteklių, kad sluoksnis būtų plonas ir tolygus.
Galiausiai – kepimo temperatūra. Žuvį reikia kepti labai gerai įkaitintame aliejuje. Per žema temperatūra reiškia, kad paniras ims sugerti riebalus, o plutelė taps minkšta dar nespėjusi apskrusti.
Maža detalė, kuri lemia viską
Žuvies džiūvėsėliuose sėkmė dažnai priklauso ne nuo brangių ingredientų, o nuo paprastų sprendimų. Netinkami miltai gali sugadinti net pačią geriausią filė, o tinkamas pasirinkimas – paversti paprastą patiekalą šventiniu akcentu.
Todėl jei norite, kad žuvis būtų traški, neriebi ir atrodytų taip, lyg ką tik būtų patiekta restorane, pyrago miltus palikite desertams. Žuviai jie – pats blogiausias pasirinkimas.
