Miškai daugeliui žmonių siejasi su ramybe, grynu oru ir pabėgimu nuo kasdienio šurmulio. Tačiau naujas mokslinis tyrimas parodė, kad jų poveikis žmogaus savijautai yra ne tik emocinis ar simbolinis – miškai tiesiogiai susiję su žmonių laimės jausmu ir ilgalaike psichologine gerove.
Rytų Suomijos universiteto mokslininkai atliko plataus masto tyrimą, kuriame dalyvavo beveik tūkstantis Suomijos gyventojų. Tyrimo tikslas buvo suprasti, kas konkrečiai miškuose žmonėms suteikia džiaugsmo ir kodėl ryšys su jais daugeliui yra toks svarbus. Tyrimo rezultatai publikuoti tarptautiniame mokslo žurnale „People and Nature“.
Trys pagrindiniai „miško laimės“ šaltiniai
Analizuodami apklausų duomenis, mokslininkai išskyrė tris aiškius veiksnius, kurie dažniausiai lemia vadinamąją „miško laimę“.
Pirmasis – gilus emocinis ryšys su natūraliais miškais. Daugelis respondentų pabrėžė, kad miškas jiems nėra tik vieta pasivaikščiojimams. Tai erdvė, kurioje jie jaučiasi savimi, nusiramina, atkuria vidinę pusiausvyrą ir patiria tam tikrą saugumo jausmą. Šis ryšys dažnai formuojasi dar vaikystėje ir išlieka visą gyvenimą.
Antrasis šaltinis – praktinė veikla gamtoje. Uogų, grybų rinkimas, pasivaikščiojimai, laisvalaikis ar net paprastas buvimas miške suteikia tiesioginį, apčiuopiamą džiaugsmą. Tokia veikla ne tik leidžia pabėgti nuo kasdienės rutinos, bet ir stiprina jausmą, kad žmogus pats aktyviai dalyvauja gamtos cikle.
Trečiasis veiksnys – pati miško aplinka. Tyrimo dalyviai akcentavo tylą, kvapus, šviesos žaismą tarp medžių, gyvybę ir natūralų ritmą, kuris kontrastuoja su miestu. Šie elementai padeda sumažinti stresą, nerimą ir emocinę įtampą net ir per trumpą laiką.
Gyvenimas be miško – mažiau laimės
Vienas iš ryškiausių tyrimo rezultatų – daugiau nei 64 procentai apklaustųjų nurodė, kad jų gyvenimas būtų žymiai mažiau laimingas, jei jie neturėtų galimybės bendrauti su mišku. Tai rodo, kad miškai daugeliui žmonių nėra tik papildoma pramoga ar savaitgalio pasirinkimas, o esminė gyvenimo kokybės dalis.
Pagrindinė tyrimo autorė Shamili Manoj Santhi pažymėjo, kad miškai žmonėms suteikia ne tik momentinį džiaugsmą, bet ir ilgalaikį emocinį pasitenkinimą. Pasak jos, žmonės vienu metu patiria tiek greitą, akimirkos džiaugsmą – vaikščiodami ar rinkdami gamtos gėrybes, tiek gilesnį, ilgalaikį ryšį, kuris stiprina bendrą savijautą ir emocinį stabilumą.
Kai miškai nyksta – auga nerimas
Tyrimas taip pat atskleidė tamsesnę pusę. Mokslininkai pastebėjo, kad miškų kirtimas, tarša ir biologinės įvairovės nykimas ne tik kelia ekologines problemas, bet ir tiesiogiai veikia žmonių emocinę būklę. Respondentai, kurie jautė nerimą dėl nykstančių miškų, dažniau patyrė įtampą, liūdesį ir bejėgiškumo jausmą.
Tai reiškia, kad aplinkos pokyčiai veikia ne tik gamtą, bet ir žmonių psichologinę sveikatą. Miškų nykimas daugeliui suvokiamas kaip asmeninis praradimas, net jei jis vyksta ne visai šalia jų gyvenamosios vietos.
Ką tai reiškia miestams ir politikai?
Tyrėjai pabrėžia, kad šie rezultatai turėtų būti rimtas signalas sprendimų priėmėjams. Miškai ir žaliosios erdvės neturėtų būti vertinami tik kaip ekonominis ar rekreacinis resursas. Jie yra svarbi visuomenės psichinės sveikatos dalis.
Miestų planuotojai ir valdžios institucijos raginami saugoti esamus miškus, kurti lengvai pasiekiamas žaliąsias zonas ir sudaryti sąlygas žmonėms reguliariai bendrauti su gamta. Pasak mokslininkų, darnus žmonių ir miškų santykis gali tapti vienu iš kertinių veiksnių, didinančių visuomenės gerovę ilgalaikėje perspektyvoje.
Šis tyrimas dar kartą patvirtina tai, ką daugelis jautė intuityviai: miškai nėra tik medžiai. Jie – tylus, bet galingas laimės šaltinis.
Šaltinis: https://mignews.com/news/health/issledovanie-pokazalo-kak-les-vliyaet-na-schaste-cheloveka.html
