Vos prieš mėnesį į kosmosą paleistame „Starlink“ palydove užfiksuotas neįprastas incidentas. Gruodžio 17 dieną ryšys su palydovu „Starlink-35956“ buvo visiškai prarastas, o pats įrenginys netrukus pradėjo leistis iš orbitos. Tai vienas iš „SpaceX“ valdomo „Starlink“ žvaigždyno palydovų, turintis identifikatorius 66629 / 2025-271N.
Kas nutiko palydovui?
„SpaceX“ oficialiame pranešime incidentą įvardijo kaip „anomaliją“. Pasak bendrovės, palydove įvyko degalų sistemos gedimas – iš kuro bako išsiveržė dujos, o kartu su jomis nedideliu santykiniu greičiu atsiskyrė ir mažas kiekis nuolaužų.
Visi susiformavę objektai šiuo metu yra aktyviai sekami. „SpaceX“ situaciją koordinuoja kartu su JAV Kosmoso pajėgomis ir NASA orbitinių objektų stebėjimo sistemomis, siekiant užtikrinti saugumą Žemės orbitoje.
Staigus orbitos sumažėjimas
Incidento metu palydovas skriejo maždaug 418 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus. Po gedimo jo orbita staigiai sumažėjo apie 4 kilometrus, o pats įrenginys pradėjo nevaldomai suktis.
Nors palydovas iš esmės liko vientisas, ryšio su juo atkurti nepavyko. Dėl to „Starlink-35956“ jau laikomas nebevaldomu ir pereinančiu į natūralaus nusileidimo iš orbitos fazę.
Ar kyla grėsmė TKS ir Žemei?
„SpaceX“ pabrėžia, kad palydovo skrydžio trajektorija yra žemiau Tarptautinės kosminės stoties (TKS) orbitos, todėl jokios grėsmės stočiai nėra. Taip pat neatmetama rizika Žemės paviršiui – tikimasi, kad palydovas per kelias savaites visiškai sudegs atmosferoje.
Tokie kontroliuojami ar natūralūs sudegimai yra įprasta praktika žemose orbitose, ypač „Starlink“ palydovams, kurie suprojektuoti taip, kad nepavojingai suyra atmosferoje.
„Starlink“ mastas ir kontekstas
„SpaceX“ vadovas Elonas Muskas neseniai teigė, kad bendrovė šiuo metu valdo daugiau nei 9000 aktyvių palydovų Žemės orbitoje. Toks mastas neišvengiamai reiškia, kad pavieniai techniniai gedimai kartais įvyksta, tačiau kiekvienas atvejis atidžiai stebimas dėl galimų pasekmių kosmoso saugumui.
Šis incidentas dar kartą primena, kokia sudėtinga ir dinamiška yra šiuolaikinė palydovinė infrastruktūra – net ir pažangiausiose sistemose pasitaiko nenumatytų gedimų, kuriuos tenka spręsti realiu laiku.
