Norvegija oficialiai įėjo į istoriją – tai pirmoji pasaulio šalis, kurioje visi nauji parduodami automobiliai yra elektriniai. Tai nebe ambicingas tikslas ar pažadas ateičiai, o faktas, kuris iš esmės pakeitė šalies automobilių rinką ir vairuotojų kasdienybę.
Tačiau sėkmė turi ir kitą pusę. Kai elektriniai automobiliai tapo dominuojantys, Oslo vyriausybė pradeda naują etapą, kuriame keičiasi žaidimo taisyklės – numatomi nauji mokesčiai ir paskatų pertvarka, galinti paveikti kur kas platesnį vairuotojų ratą nei anksčiau.
Šalis, kurioje elektromobiliai tapo standartu
Po dešimtmečius trukusių nuoseklių politinių sprendimų Norvegija pasiekė tai, kas daugelyje valstybių vis dar laikoma sunkiai įgyvendinama vizija. 2025 metais daugiau nei 95 procentai visų naujų automobilių šalyje yra varomi baterijomis, o benzininiai ir dyzeliniai modeliai liko tik statistine išimtimi.
Šis lūžis neįvyko savaime. Elektromobilių plėtrą ilgus metus skatino itin palanki politika: panaikintas PVM ir vienkartiniai registracijos mokesčiai, sumažinti arba visai panaikinti kelių mokesčiai, suteikta teisė naudotis specialiomis eismo juostomis. Tuo pat metu vidaus degimo variklius turintiems automobiliams mokesčiai augo, todėl pasirinkimas daugeliui norvegų tapo akivaizdus.
Kai tikslas pasiektas, politika keičiasi
Dabar, kai elektromobiliai tapo norma, o ne išimtimi, vyriausybė nori perbalansuoti sistemą. Naujausiame valstybės biudžeto projekte numatyta, kad PVM lengvata būtų taikoma tik elektromobiliams, kurių kaina neviršija 300 tūkst. Norvegijos kronų.
Iki šiol ši riba siekė 500 tūkst. kronų, tačiau nuo 2026 metų ji bus smarkiai sumažinta, o 2027 metais lengvatų planuojama atsisakyti visiškai. Tokiu būdu valdžia siekia nutraukti praktiką, kai didžiausią naudą iš subsidijų gauna prabangių, aukštos klasės elektromobilių pirkėjai.
Tikslas aiškus – valstybės parama turi būti nukreipta ne į brangius modelius, o į vidutinių pajamų gyventojus, kuriems automobilis yra kasdienė būtinybė, o ne prestižo simbolis.

Daugiau spaudimo benzinui ir dyzeliui
Kartu su elektromobilių lengvatų siaurinimu planuojama dar labiau padidinti mokesčius benzininiams ir dyzeliniams automobiliams. Taip siekiama išlaikyti kryptį link mažesnių išmetamųjų teršalų ir užtikrinti, kad vidaus degimo varikliai netaptų patrauklia alternatyva dėl kainų skirtumo.
Vyriausybės požiūriu, tai logiškas žingsnis: kai technologija subrendo ir tapo prieinama, ją reikia integruoti į įprastą mokesčių sistemą, o ne amžinai išlaikyti išskirtinėje padėtyje.
Elektromobilumas – nebe eksperimentas
Elektromobilių asociacijos ir dalis rinkos dalyvių ragina neskubėti. Jų teigimu, per greitas lengvatų naikinimas gali sulėtinti paklausą, ypač regionuose, kur infrastruktūra vis dar tobulinama. Tačiau valdžios institucijos laikosi nuomonės, kad pereinamasis laikotarpis faktiškai jau baigėsi.
Elektromobilumas Norvegijoje tapo kasdienybe – tokia pat savaime suprantama kaip viešasis transportas ar dviračiai miestuose. Dabar kalbama nebe apie tai, ar elektriniai automobiliai prigis, o apie tai, kaip teisingai paskirstyti jų ekonominę naštą ir naudą.
Signalas likusiam pasauliui
Norvegijos pavyzdys jau seniai stebimas tarptautiniu mastu, tačiau dabartinis etapas ypač svarbus. Šalis ne tik parodė, kad visiška naujų automobilių rinkos elektrifikacija yra įmanoma, bet dabar tampa savotiška laboratorija, kurioje testuojama, kas nutinka po sėkmės.
Likęs pasaulis atidžiai stebi, ar griežtesni mokesčiai nesulėtins elektromobilių plėtros ir ar šis modelis gali būti pritaikytas kitose valstybėse. Viena aišku jau dabar – Norvegija dar kartą parodė, kad žalioji pertvarka nėra teorija. Tai procesas, kuris, pasiekęs tikslą, pereina į visiškai naują fazę.
Šaltinis: https://greenmove.hwupgrade.it/news/auto-elettriche/norvegia-obiettivo-raggiunto-il-100-delle-nuove-auto-elettrico-ma-ora-arrivano-nuove-tasse-sui-veicoli-a-zero-emissioni_144881.html

Nera pardavime kitokiu, tik elektriniai. Hibrido ir tai naujo nenupirksi. Va ir visas mandrumas.
Pradžiai pažiūrėk į NO. dileriu svetaines nesąmonių čia nerašinėjas.
Pirmiausiai tai nėra visiskai patikima informacija. Taip 95 parduodamų automobilių yra elektriniai, tačiau niekas nesigilina kokiom priemonėm tai pasiekta.
Pirma tai mokestinės lengvatos perkant ir naudojant automobilį. Pradžioje nedgi krovimas buvo už dyką.
Antra automobilių su vidaus degimo varikliais uzdraudimas parduoti nuo 2025metu išskyrus hibridus ir didžiulė mokestinė našta tokiems automobiliams(kuras, mokesčiai).
Tai nėra tokia graži istorija kaip tai pateikiama. Tai tiesiog į ringą išleisti žaidėjai su laibai skirtingomis kovos taisyklėmis.
To paseka kai kurių modelių su vidaus degimo varikliais aštuonių, dešimties metų senumo automobiliai antrinėje rinkoje kainuoja beveik tiek pat kaip buvo nauji.
Pradžiai pažiūrėk į NO. dileriu svetaines nesąmonių čia nerašinėjas.
Gal pakeisk plokstele, ar ta pati sakini tik ismokes/usi rasyti? Nera jokiu dileriu svetainiu, maisai su Rusija, Albanija, Moldavija ir kt posovietinem valstijom. El auto pardavimas NO buvo smarkiai subsidijuojamas valstybes, su 0 palukanu norma. O nafta brangiausia EU ir viena brangiausiu pasaulyje, o elektra du su puse karto pigesne nei LT. Isvadas daryk. Mokykloj juk mokino.