„Boeing 747“ prieš avarinį nusileidimą išpylė degalus virš kai kurių Belgijos regionų: ką patyrė aštuonios savivaldybės ir kodėl tai įvyko

Belgijos Lježo regiono gyventojai susidūrė su neįprasta situacija – virš kelių savivaldybių pasklido stiprus, degalus primenantis kvapas. Iš pradžių jis sukėlė sumaištį ir nerimą, tačiau netrukus paaiškėjo tikroji priežastis: krovininis Boeing 747 lėktuvas, patyręs techninį gedimą, prieš avarinį nusileidimą buvo priverstas išpilti didelį kiekį degalų.

Kas nutiko po pakilimo iš Lježo

Orlaivis, kurį valdė Challenge Airlines, pakilo iš Lježo oro uosto apie 10:30 val. ryto ir turėjo skristi į Niujorką. Tačiau netrukus po pakilimo įgula pastebėjo važiuoklės problemą. Dėl šio gedimo buvo nuspręsta nedelsiant nutraukti skrydį ir ruoštis grįžimui į išvykimo oro uostą.

Problema buvo ne tik techninė. Lėktuvas ką tik buvo pakilęs, todėl jo degalų bakai buvo beveik pilni. Tai reiškė, kad orlaivio svoris viršijo maksimalų leistiną saugaus nusileidimo svorį. Tokiais atvejais taikoma viena iš aviacijoje numatytų avarinių procedūrų – degalų išpylimas ore.

Kiek žibalo galėjo būti išpilta

Remiantis skrydžių stebėjimo platformos FlightRadar24 duomenimis, „Boeing 747“ beveik valandą suko ratus virš vakarinės Lježo dalies, kol atliko degalų išpylimo procedūrą. Lėktuvas saugiai nusileido Lježo oro uoste apie 11:45 val.

Belgijos žiniasklaida skelbia, kad virš aštuonių savivaldybių – tarp jų Grâce-Hollogne, Awans ir Crisnée – galėjo būti išpilta iki 100 tonų žibalo. Būtent šiose vietovėse gyventojai vėliau pranešė apie juntamą degalų kvapą.

Kodėl tokia procedūra apskritai leidžiama

Lježo oro uosto atstovai paaiškino, kad degalų išpylimas yra reglamentuota, nors ir išskirtinė procedūra, taikoma tik avarinėse situacijose. Jos tikslas – sumažinti orlaivio svorį, kad nusileidimo metu nebūtų pažeista lėktuvo konstrukcija.

Pagal galiojančias taisykles, degalų išpylimas turi būti atliekamas dideliame aukštyje – ne žemiau kaip 3000 metrų. Dėl to didžioji dalis žibalo ore išgaruoja, o iki žemės patenka tik nedidelė dalis. Įprastai tokios operacijos planuojamos virš jūros ar retai apgyvendintų teritorijų, tačiau avarinė situacija ir ribotas laikas koreguoti maršrutą lėmė, kad šį kartą procedūra buvo atlikta virš gyvenamų vietovių.

Gyventojų reakcija ir valdžios veiksmai

Incidentas sukėlė daug klausimų vietos bendruomenėse. Krinėjos meras Philippe Goffin pareiškė, kad savivaldybė ketina aiškintis situacijos detales. Jo teigimu, bus prašoma pateikti tikslų skrydžio planą, kad būtų galima nustatyti, kurios teritorijos buvo paveiktos, o prireikus – inicijuoti aplinkos taršos tyrimus.

Belgijos oro eismo valdymo bendrovė Skeyes pabrėžė, kad tokie degalų išpylimai yra itin reti ir naudojami tik tada, kai to reikalauja saugumas. Valdžios institucijos taip pat nurodė, kad tiesioginė grėsmė gyventojų sveikatai laikoma ribota, tačiau situacija bus stebima.

Incidentas, primenantis apie aviacijos realybę

Nors aviacijoje saugumas yra aukščiausias prioritetas, šis atvejis parodė, kad net griežtai reglamentuotos procedūros gali turėti netikėtų pasekmių ant žemės. Lėktuvas sėkmingai nusileido, įgula ir orlaivis nenukentėjo, tačiau vietos gyventojams tai tapo nemalonia patirtimi ir priminimu, jog avariniai sprendimai ore kartais paliečia ir tuos, kurie lieka ant žemės.

Šaltinis: https://www.lefigaro.fr/international/un-boeing-747-largue-des-tonnes-de-kerosene-sur-huit-communes-belges-avant-un-atterrissage-d-urgence-20251219