Nors keiksmažodžiai dažnai laikomi blogu tonu ar emocijų nevaldymo ženklu, mokslas į šį reiškinį žvelgia kur kas pragmatiškiau. Naujausi tyrimai rodo, kad tam tikrose situacijose keiksmažodžiai gali ne silpninti, o priešingai – padėti žmogui pasiekti geresnių rezultatų.
Remiantis neseniai publikuotu moksliniu straipsniu, keiksmažodžių vartojimas fizinio krūvio metu gali pagerinti pasirodymą net iki 11 procentų. Tyrimo rezultatai paskelbti prestižiniame žurnale American Psychologist, o išvados jau sulaukė didelio psichologų ir sporto mokslininkų dėmesio.
Kodėl žmonės keikiasi, kai sunku
Daugelis yra pastebėję, kad fizinio skausmo, nuovargio ar didelės įtampos akimirkomis keiksmažodžiai tarsi „išsprūsta patys“. Britų mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar tai tik emocinė reakcija, ar vis dėlto – funkcionalus mechanizmas.
Tyrimui vadovavo Richard Stephens, Kylio universiteto psichologas, jau ne vienerius metus nagrinėjantis keiksmažodžių poveikį žmogaus elgesiui. Jo teigimu, žmonės dažnai patys save riboja – sąmoningai ar nesąmoningai – net ir tada, kai fiziškai galėtų padaryti daugiau.
„Daugelyje situacijų mes neleidžiame sau panaudoti visos savo galios“, – aiškino mokslininkas interviu leidiniui The Guardian.
Eksperimentas, kuris nustebino net tyrėjus
Tyrime dalyvavo 192 savanoriai. Jiems buvo pavesta atlikti vadinamąjį „kėdės atsispaudimo“ testą – laikyti kūno svorį įtemptoje pozicijoje kiek įmanoma ilgiau. Kas dvi sekundes dalyviai turėjo kartoti arba pasirinktą keiksmažodį, arba neutralų, emocijų nesukeliantį žodį.
Rezultatai buvo aiškūs ir statistiškai reikšmingi. Tie dalyviai, kurie keikėsi, gebėjo išlaikyti poziciją vidutiniškai 11 procentų ilgiau nei tie, kurie kartojo neutralius žodžius. Skirtumas buvo pakankamai didelis, kad atmestų atsitiktinumo galimybę.
Ne „kovok arba bėk“, o slopinimų panaikinimas
Ankstesni tyrimai jau buvo parodę, kad keiksmažodžiai gali padidinti jėgą ir skausmo toleranciją. Iš pradžių manyta, kad tai susiję su vadinamąja „kovok arba bėk“ reakcija, kai organizmas mobilizuoja resursus grėsmės akivaizdoje. Tačiau naujasis tyrimas šios hipotezės nepatvirtino.
Vietoj to mokslininkai nustatė kitą mechanizmą – keiksmažodžiai padeda sumažinti vidinius socialinius ir psichologinius slopinimus.
„Keiksmažodžiai leidžia trumpam atsisakyti socialinių apribojimų ir tiesiog labiau pasistengti“, – aiškina Stephensas.
Pasitikėjimas savimi ir „srauto“ būsena
Dalyvių apklausos po eksperimento atskleidė dar vieną svarbų aspektą. Keikęsi žmonės dažniau jautė didesnį pasitikėjimą savimi, mažesnį išsiblaškymą ir stipresnę vadinamąją „srauto“ būseną – kai dėmesys visiškai sutelktas į atliekamą veiklą.
Būtent šie veiksniai, pasak tyrėjų, ir sudaro pagrindą geresniam rezultatui. Ne pats žodis, o psichologinis efektas leidžia žmogui peržengti savęs ribojimą.
Ar keiksmažodžiai gali padėti ne tik sporte
Stephenso teigimu, keiksmažodžių poveikio paslaptis slypi tabu laužyme. Jo vadovaujama komanda šiuo metu tiria, ar labiau įžeidžiantys žodžiai sukelia stipresnį efektą, ir ar šis mechanizmas galėtų veikti kitose srityse.
Mokslininkas svarsto, kad trumpas emocinis „išsilaisvinimas“ galėtų padėti ir prieš viešą kalbą, svarbų pasirodymą ar net sudėtingą pokalbį.
„Galite nueiti į tylų kambarį, minutę nusikeikti ir tada eiti kalbėti. Lažinuosi, kad žmonės jau taip daro“, – sako jis.
Ne visur ir ne visada
Vis dėlto tyrėjas pabrėžia, kad keiksmažodžiai nėra universalus sprendimas. Socialinis kontekstas išlieka labai svarbus, o netinkamai parinkta aplinka gali sukelti priešingą efektą.
„Niekada negali būti visiškai tikras, kaip bus sureaguota. Reikia pažinti savo auditoriją“, – įspėja Stephensas.
Taigi, nors keiksmažodžiai gali tapti netikėtu psichologiniu įrankiu, jie veiksmingi tik tada, kai naudojami apgalvotai. Mokslas rodo – kartais ne cenzūra, o trumpas slopinimų atlaisvinimas leidžia žmogui parodyti geriausią savo versiją.
Šaltinis: https://www.theguardian.com/science/2025/dec/18/swearing-can-boost-performance-lowering-inhibitions-study
