Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo beveik absurdiška idėja: televizijos kanalas, kuriame nėra nei laidų vedėjų, nei diskusijų, nei serialų ar pramoginių šou. Tačiau būtent toks projektas, pradėtas veikti Suomijoje gruodžio pradžioje, tapo netikėtu hitu ir per labai trumpą laiką pritraukė milžinišką auditoriją.
Laikinas televizijos kanalas ir „YouTube“ transliacija Porolive, remiantis Digita duomenimis, jau peržengė 1,3 milijono peržiūrų ribą. Ir visa tai – stebint paprastą, neskubų trijų šiaurės elnių gyvenimą Laplandijoje.
Ką iš tikrųjų rodo transliacija
„Porolive“ idėja itin paprasta: tiesioginė transliacija realiuoju laiku seka trijų elnių – Kajos, Paulos ir Seppo – judėjimą. Jokio pasakojimo, jokios muzikos ar komentatorių balsų. Tik duomenys ir lėtas, natūralus gyvūnų judėjimas per šiaurės kraštovaizdį.
Netikėtai tarp žiūrovų atsirado ir savotiškas azartas. Nors niekas oficialiai to nevadina varžybomis, žmonės stebi, kuris elnias nuėjo toliausiai. Šiuo metu „pirmauja“ Kaija, jau įveikusi apie 63 kilometrus.
Kur ir kiek laiko galima žiūrėti
Transliacija rodoma Suomijos anteninės televizijos 24-uoju kanalu. Jei kai kuriuose namų ūkiuose kanalas nerodomas, žiūrovams rekomenduojama atlikti kanalų paiešką. Be to, „Porolive“ galima stebėti ir internetu, todėl auditorija apima ne tik televizijos žiūrovus, bet ir skaitmenines platformas.
Projektas suplanuotas kaip laikinas – tiesioginė transliacija tęsis iki Kūčių vakaro, kai Suomijoje tradiciškai paskelbiama Kalėdų taika. Iki tol pagrindiniais „ekrano herojais“ išliks ne žmonės, o šiaurės elniai.
Kodėl žiūrimumo skaičiai tokie dideli
Žiūrimumo rodikliai apima tiek internetines peržiūras, tiek anteninės televizijos auditoriją, kuri skaičiuojama naudojant vadinamąją hibridinės televizijos matavimo sistemą. Tai reiškia, kad sėkmė nėra tik „YouTube“ fenomenas – kanalas realiai žiūrimas ir per tradicinę televiziją.
Tokio populiarumo priežastis daugelis sieja su turinio paprastumu. Artėjant šventėms žmonės pavargsta nuo triukšmo, konfliktų ir nuolatinio informacijos srauto. „Porolive“ nesiūlo nieko daugiau, nei yra – ir būtent tai, regis, traukia.
Už ramybės slypi pažangi technologija
Nors vaizdas ekrane atrodo itin paprastas, projekto pagrindas – moderni technologija. Šiaurės elnių judėjimas stebimas naudojant mažos galios ryšio tinklą, pagrįstą „LoRaWAN“ technologija. Ji plačiai taikoma daiktų internete – įvairių skaitiklių, lokatorių ir jutiklių sujungimui.
Svarbu tai, kad elniai nėra filmuojami kameromis. Siųstuvai perduoda tik buvimo vietos duomenis, todėl transliacija nepažeidžia gyvūnų natūralaus elgesio ir privatumo principų.
Nauda ne tik žiūrovams, bet ir augintojams
Ši technologija jau seniai naudojama šiaurės elnių auginime, o „Porolive“ tapo savotišku jos viešu pristatymu. Palojervio šiaurės elnių ganytojų bendruomenės atstovas Seppo Koivisto pasakoja, kad prieš dvidešimt metų vien bandų paieškai ir suvaldymui per metus prireikdavo daugiau nei 3000 darbo dienų.
Šiandien, naudojant tikslius buvimo vietos duomenis, šis skaičius sumažėjo iki maždaug 1200–1300 darbo dienų. Ganytojai tiksliai žino, kur juda elniai, ir gali juos surinkti kontroliuojamu būdu tik tada, kai to iš tiesų reikia.
Nuo Laplandijos iki pramonės ir logistikos
Ta pati „LoRaWAN“ technologija, kuri leidžia stebėti elnius Laplandijoje, plačiai naudojama ir pramonėje bei logistikoje. Ji padeda sekti krovinius, stebėti įrangą ir rinkti duomenis ten, kur svarbus ilgas baterijų veikimo laikas ir patikimas ryšys.
Todėl „Porolive“ yra daugiau nei šventinis eksperimentas. Tai ir lėtosios televizijos pavyzdys, ir technologijų demonstracija, ir priminimas, kad kartais didžiausią dėmesį pritraukia ne triukšmingas turinys, o paprasčiausias, autentiškas gyvenimas.
Šaltinis: https://www.is.fi/digitoday/art-2000011695804.html
