Įsivaizduokite droną, kuris pakyla į orą, pradeda vykdyti užduotį ir… niekada negrįžta į bazę. Ne todėl, kad būtų prarastas ar sunaikintas, o todėl, kad jam tiesiog nereikia nusileisti. Jokio baterijų keitimo, jokio degalų papildymo, jokio priverstinio skrydžio nutraukimo. Tai nebe mokslinė fantastika – tai technologija, kuri jau peržengė laboratorijų ribas.
Vašingtone įsikūrusi bendrovė PowerLight Technologies paskelbė apie proveržį belaidžio energijos perdavimo srityje: dronų maitinimą didelės galios lazerio spinduliu. Tai ne koncepcinis eskizas ar demonstracinis vaizdo klipas, o reali sistema, kuri jau praėjo pirmuosius bandymus. Projektas finansuojamas JAV Gynybos departamento ir remiamas CENTCOM.
Belaidė „elektros linija ore“
Technologijos esmė stebėtinai paprasta, bet inžineriškai – itin sudėtinga. Ant žemės įrengtas lazerinis siųstuvas generuoja koncentruotą šviesos spindulį, kuris nukreipiamas į ore esantį droną. Ant bepiločio orlaivio sumontuotas nedidelis, apie 2,7 kilogramo sveriantis imtuvas priima šią šviesą ir paverčia ją elektros energija, kuri realiuoju laiku maitina variklius ir borto sistemas.
Tai nėra „lazerinė baterija“, kurią reikia pataikyti į vieną tašką. „PowerLight“ inžinieriai sukūrė tai, ką patys vadina dinamine belaidės energijos perdavimo sistema. Ji nuolat seka drono judėjimą, greitį, aukštį ir skrydžio kryptį, automatiškai koreguodama spindulio trajektoriją.
Bendrovės technologijų direktorius ir vienas iš įkūrėjų Tomas Nugentas pabrėžia, kad siųstuvas ir dronas nuolat „bendrauja“ tarpusavyje. Energija tiekiama tiksliai ten, kur jos reikia, net jei dronas manevruoja, kyla ar leidžiasi, skrenda sudėtingoje aplinkoje.
Bandymų rezultatai jau dabar įspūdingi
Per pirmuosius bandymus lazeriu maitinami dronai skraidė iki 5000 pėdų, tai yra apie 1520 metrų, aukštyje. Siųstuvas sugebėjo perduoti kilovatų galios energiją kilometrais matuojamais atstumais – tai gerokai viršija iki šiol naudotas belaidžio energijos perdavimo technologijas.
Autonominis „PowerLight“ siųstuvas turi pažangias optines sekimo sistemas, leidžiančias tiksliai „užrakinti“ taikinį, daugiasluoksnes saugos funkcijas, kurios automatiškai nutraukia spindulį, jei jo kelyje atsiranda kliūtis, ir integruotą programinę įrangą, realiuoju laiku stebinčią skrydžio, energijos bei saugumo parametrus.
Ši iniciatyva vadinama PTROL-UAS – tai akronimas, reiškiantis „Power Transmitted Over Laser to Unmanned Aerial Systems“. Projekto tikslas aiškus: kardinaliai padidinti bepiločių orlaivių veikimo laiką, nuotolį ir naudingąją apkrovą.
Partneriai iš ilgojo skrydžio elitų
„PowerLight“ šiame projekte bendradarbiauja su Kraus Hamdani Aerospace, kuri gamina droną K1000ULE – vieną ilgiausiai ore išsilaikančių bepiločių platformų pasaulyje. Šis dronas jau naudojamas JAV karinio jūrų laivyno ir JAV armijos struktūrose.
KHA generalinė direktorė Fatema Hamdani teigia, kad lazerinė energija iš esmės keičia pačią bepiločių sistemų logiką. Platforma, kuriai nereikia nusileisti norint pasikrauti, teoriškai gali išlikti operacinėje zonoje be pertraukų, kol veikia antžeminis siųstuvas. Karinėse operacijose tai reiškia nuolatinę žvalgybą, ryšio palaikymą ar stebėjimą be „aklų zonų“, kurios iki šiol atsirasdavo dėl ribotos baterijų talpos.
Patirtis – net už Žemės ribų
Svarbu tai, kad „PowerLight“ lazerinė energija nėra visiškai naujas eksperimentas. Prieš kelerius metus bendrovė kartu su Blue Origin dirbo prie projekto, skirto energijos perdavimui mėnulio paviršiuje veikiančioms sistemoms. Ši patirtis padėjo sukurti patikimas optines ir saugos technologijas, kurios dabar pritaikomos dronams Žemėje.
Baigusi posistemių bandymus, bendrovė ruošiasi pirmiesiems visiškai integruotiems skrydžio bandymams. Jie numatyti artimiausiais mėnesiais. Galutinis tikslas – praktiškai įrodyti vadinamąjį „begalinį skrydį“, kai dronas gali išlikti ore neribotą laiką, kol lazerinis ryšys išlieka stabilus.
Ką tai reiškia ateičiai
Žinoma, technologija dar jauna. Prieš masinį naudojimą teks įrodyti jos saugumą, atsparumą oro sąlygoms, patikimumą ir apsaugą nuo trikdžių. Tačiau kryptis jau aiški. Jei sistema veiks taip, kaip teigia jos kūrėjai, baterijos nustos būti pagrindiniu bepiločių orlaivių apribojimu.
Ir tai svarbu ne tik kariuomenei. Tokia energijos perdavimo technologija ateityje gali būti pritaikyta ryšių platformoms, aplinkos stebėsenai, katastrofų zonų stebėjimui ar net civilinei infrastruktūrai. Kaip kadaise aviacija ir belaidis ryšys pakeitė pasaulį, lazerinė energija gali tapti nauju standartu autonominėse sistemose.
Dronai, kuriems nebereikia leistis, gali pakeisti ne tik tai, kaip mes kariaujame, bet ir tai, kaip stebime, saugome ir suprantame pasaulį. Ir, panašu, tai – tik pradžia.
Šaltinis: https://spidersweb.pl/2025/12/drony-ktore-nie-musza-ladowac-laser.html
Ir be Nesamoniu Gyvenimo vieta 3 Milijonai statyta uz 13 tukstaciu. Apie kasdienes islaidas, ir Uzdarbi
Nu tai issisprogdinkit pahaliau, vietos elito vagiu mazumos valdomoje planetoje truksta, 20k + bankrotu po COV kai sekme sukurti bizni 4%, cia tipo Ekonomini buma darot? Atidarykit Hariunus, arba Bapkiniai seimunai eina darbo vietas Kurt. Sunaikinot Konkurencija dabar eikit nuo Compu dirbt del Kitu, kad ramiai nesisedejo. Jums gi Hyvenimui uzteks. Ir kiek % Masems pragyventi tenka nenorit paskelbti aple 10 trilijonu Samsung 5 ir t.t. kiek Trilijonu 94 % lieka?