Socialiniuose tinkluose sparčiai išplitę vaizdai iš Hormūzo sala sukėlė nerimą ir diskusijas visame pasaulyje. Juose matyti, kaip po smarkių liūčių lietaus srautai nuo uolų nuteka tiesiai į jūrą, o pakrantės vanduo įgauna ryškią, kraujo raudonumą primenančią spalvą. Dalis stebėtojų tai susiejo su Biblijoje aprašytais ženklais ir net apokaliptinėmis pranašystėmis.
Įrašai daryti Persijos įlankos regione, kur pastarosiomis dienomis fiksuotos itin intensyvios liūtys. Per vieną naktį kai kuriose vietose iškrito apie 100 milimetrų lietaus – maždaug penkis kartus daugiau nei įprastas mėnesio kritulių kiekis. Vanduo, tekėdamas per sausas uolas, staiga pakeitė spalvą ir nudažė pakrantę tamsiai raudonais atspalviais.
Vaizdai, priminę Biblijos aprašymus
Nors reiškinys buvo trumpalaikis, jo vaizdas daugeliui pasirodė sukrečiantis. Turistai vaikščiojo pakrante, kai jūros vanduo skalavo kojas ryškiai raudona spalva, kiti stebėjo vaizdą iš tolo, prisidengę skėčiais nuo lietaus. Internete šie vaizdai greitai buvo palyginti su Biblijoje aprašytais „kraujo lietumis“ ar vandens virtimu krauju.
Ypač dažnai minėta Išėjimo knyga, kurioje pasakojama apie Nilo upės virtimą krauju – pirmąją iš dešimties Egiptą ištikusių negandų. Taip pat prisimintos Apreiškimo knyga pranašystės, kuriose jūros vanduo virsta krauju kaip dieviškojo teismo ir pasaulio sugedimo simbolis.
Dėl šių paralelių kai kurie komentatoriai socialiniuose tinkluose ėmė kalbėti apie „ženklus iš aukščiau“ ar net artėjančią pasaulio pabaigą.
Mokslinis paaiškinimas – daug paprastesnis
Nepaisant įspūdingos išvaizdos, mokslininkai ir geologai pabrėžia, kad reiškinys yra visiškai natūralus ir neturi nieko bendro su antgamtiniais reiškiniais. Hormūzo sala dažnai vadinama „Vaivorykštės sala“ dėl savo išskirtinės geologijos. Joje aptinkama daugiau nei 70 skirtingų mineralinių sluoksnių, o dirvožemis pasižymi itin ryškiomis spalvomis.
Dominuojanti tamsiai raudona spalva atsiranda dėl geležies oksido, dar vadinamo hematitu. Stiprių liūčių metu lietaus vanduo sąveikauja su šiuo mineralu turtingu dirvožemiu, o susidarę srautai nudažo pakrantės vandenį rausvais ir raudonais atspalviais. Vizualiai tai gali atrodyti kaip „tekančio kraujo“ upės, tačiau chemiškai tai tiesiog mineralais prisotintas vanduo.
Rivers of Blood in Iran:On Hormuz Island, heavy rains turned Red Beach into a crimson mess.
The sand and water are bright red due to the high iron oxide content in the soil, creating the appearance of real blood flows. pic.twitter.com/gictdyeGvq
— F̳̿͟͞l̳̿͟͞i̳̿͟͞c̳̿͟͞k̳̿͟͞ ™ (@Flick1_) December 18, 2025
Panašūs atvejai ir kitur regione
Hormūzo sala nėra vienintelė vieta Artimuosiuose Rytuose, kur tokie reiškiniai sukėlė nerimą. Vasarą Izraelyje Galilėjos jūra taip pat buvo nusidažiusi raudonu atspalviu. Tuomet dalis vietos gyventojų taip pat kalbėjo apie „blogą ženklą“.
Vis dėlto Izraelio aplinkos ministerija paaiškino, kad spalvos pakitimą sukėlė žaliųjų dumblių žydėjimas. Intensyvi saulės šviesa paskatino pigmentų kaupimąsi vandenyje, o tai ir nulėmė neįprastą spalvą. Pareigūnai tuomet pabrėžė, kad reiškinys yra nekenksmingas, o vanduo išliko saugus.
Ar Biblijoje minima Hormūzo sala?
Pati Hormūzo sala Biblijoje nėra minima tiesiogiai. Tačiau platesnis senovės Persijos regionas, apimantis dabartinį Iraną, Šventajame Rašte pasirodo ne kartą. Pavyzdžiui, Apreiškimo knygoje minimas Eufratas, tekantis priešingoje Persijos įlanka pusėje, ir aprašomas jo išdžiūvimas kaip simbolinis įvykis prieš didelius pasaulio sukrėtimus.
Istorijoje daugybė gamtos reiškinių buvo interpretuojami kaip dieviški ženklai. Saulės ir mėnulio užtemimai kadaise laikyti nelaimių pranašais, kometos – „dangaus rūstybės šauklėmis“, o žaibas – dieviškosios bausmės išraiška. Tik vėliau mokslas paaiškino šiuos procesus kaip natūralius reiškinius.
🌊 The Red Coast and Blue Sea of Hormuz Island in Iran. pic.twitter.com/EmkQum0IyQ
— MENA Visuals (@menavisualss) December 20, 2025
Kodėl tokie vaizdai vis dar gąsdina
Ryškūs, neįprasti gamtos vaizdai veikia žmonių vaizduotę ir emocijas, ypač neramiais laikotarpiais. Kai pasaulis susiduria su karais, klimato krizėmis ir ekonominiu nestabilumu, net ir paaiškinami reiškiniai lengvai įgauna simbolinę prasmę.
Vis dėlto specialistai pabrėžia: raudonas vanduo Persijos įlankoje nėra pranašystė ar įspėjimas apie pasaulio pabaigą. Tai tik dar vienas pavyzdys, kaip įspūdingi, bet natūralūs procesai gali būti interpretuojami per kultūrinius ir religinius filtrus.
Šiuolaikinis mokslas leidžia tokius reiškinius suprasti ir paaiškinti. O tai, kas iš pirmo žvilgsnio primena apokalipsės filmą, dažniausiai tėra žemės istorijos ir chemijos pasekmė.
