Išmanusis telefonas šiandien yra daugiau nei ryšio priemonė. Jis guli šalia lovos, keliauja kišenėje, saugo nuotraukas, pokalbius, buvimo vietos istoriją ir net kasdienius įpročius. Būtent todėl mintis, kad telefonas gali būti naudojamas slapta stebėti savo savininką, daugeliui kelia nepatogų nerimą. Ir, deja, tai nėra tik teorinė grėsmė.
Technologijų saugumo ekspertai jau kurį laiką įspėja apie vadinamąją „stalkerware“ – slaptą programinę įrangą, kuri gali būti įdiegta telefone be savininko žinios ir leidžia kitam asmeniui stebėti praktiškai viską: nuo buvimo vietos iki privačių pokalbių.
Kas iš tikrųjų yra „stalkerware“
„Stalkerware“ – tai ne viena konkreti programa, o visas programinės įrangos tipas. Dažniausiai ji įdiegiama tada, kai kas nors turi fizinę prieigą prie telefono: partneris, šeimos narys ar kitas asmuo, trumpam gavęs įrenginį į rankas.
Tokios programos veikia tyliai, fone. Jų piktogramos gali būti paslėptos, o pavadinimai – sąmoningai neutralūs, kad nekeltų įtarimų. Tikslas paprastas: vartotojas neturi suprasti, kad jo telefonas tapo stebėjimo įrankiu. Būtent ši nematoma veikimo forma ir daro „stalkerware“ ypač pavojingą – ji griauna privatumą nepastebimai.
Telefonas pats gali išduoti, kad kažkas negerai
Nors tokia programinė įranga stengiasi likti nepastebima, ji dažnai palieka pėdsakų. Vienas dažniausių signalų – neįprastai greitai senkanti baterija, net jei jūsų naudojimo įpročiai nepasikeitė. Telefonas gali pradėti kaisti be aiškios priežasties arba reaguoti lėčiau nei įprastai.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į keistus nustatymų pokyčius: dingusius pranešimus, savaime užsidarančias programas, netikėtai pasikeitusius leidimus. Pavienis simptomas dar nebūtinai reiškia pavojų, tačiau keli požymiai vienu metu jau turėtų sukelti rimtą įtarimą.
Paprasti veiksmai, kuriuos galite atlikti patys
Pirmasis žingsnis – patikrinti, ar įjungtos visos saugos funkcijos. Jei naudojate Android, būtina įsitikinti, kad „Play Protect“ yra aktyvus. Daugelis stebėjimo programų remiasi tuo, kad saugos mechanizmai būna išjungti arba ignoruojami.
Kitas svarbus žingsnis – atidžiai peržiūrėti įdiegtų programų sąrašą. Jei matote programėlių, kurių neatsimenate diegę, arba kurios turi neaiškius, „techninius“ pavadinimus, verta sustoti ir pasidomėti. Ne mažiau svarbu peržiūrėti leidimus: prieiga prie mikrofono, kameros, žinučių ar vietos duomenų turėtų būti suteikiama tik toms programoms, kurioms ji tikrai būtina.
Taip pat naudinga patikrinti, kurie įrenginiai yra prisijungę prie jūsų paskyrų, pavyzdžiui, per Google paskyros saugos nustatymus. Nežinomas ar nepažįstamas įrenginys gali būti dar vienas perspėjimo ženklas.
Ką daryti, jei randate įtartinų ženklų
Svarbu neskubėti. Ekspertai nerekomenduoja iš karto šalinti įtartinų programų. Staigus veiksmas gali įspėti asmenį, kuris jus stebi, ir pabloginti situaciją. Protingesnis žingsnis – užfiksuoti pastebėjimus, pasidaryti ekrano kopijas ir, jei reikia, kreiptis į kibernetinio saugumo specialistus.
Kraštutiniu atveju telefono gamyklinių nustatymų atkūrimas gali pašalinti „stalkerware“, tačiau tai turėtų būti paskutinė priemonė. Prieš tai svarbu pasirūpinti duomenų saugumu ir suprasti galimas pasekmes.
Prevencija – stipriausia apsauga
Didžioji dalis tokių atvejų įvyksta ne dėl technologinių spragų, o dėl elementaraus atsargumo stokos. Reguliarūs operacinės sistemos atnaujinimai, programėlių diegimas tik iš oficialių šaltinių ir atsargus telefono skolinimas kitiems žmonėms ženkliai sumažina riziką.
„Stalkerware“ veikia tik tol, kol vartotojas apie ją nieko nežino. Vos tik atsiranda supratimas, ką ir kur tikrinti, tokios programos praranda savo pagrindinį pranašumą – nematomumą.
Jūsų išmanusis telefonas yra asmeninis įrankis. Jis neturėtų tapti tylia stebėjimo kamera kažkieno kito rankose. Privatumą saugoti šiandien reiškia ne tik saugoti slaptažodžius, bet ir suprasti, kas iš tikrųjų vyksta jūsų kišenėje.
Šaltinis: https://androidworld.nl/tips/zo-check-je-of-er-stalkerware-op-je-smartphone-staat/
